Leidyklos LAPAS išleistoje knygoje „Revoliucijos veidas moteriškas. Baltarusijos atvejis“ baltarusių filosofė Olga Šparaga iš skirtingų perspektyvų supažindina su kaimyninės valstybės kova už demokratiją. Šparaga, nuo pat pradžių dalyvavusi 2020 m. Baltarusijoje vykusiuose moterų maršuose ir buvusi įkalinta už savo veiklą, šioje knygoje reflektuoja lūžines baltarusių visuomenės patirtis ir moterų vaidmenį. Septintajame „Paviljono knygų savaitgalyje“ apie šią knygą, Baltarusijos revolution-in-progress ir feministinę perspektyvą VU TSPMI doktorantė Vilija Navickaitė kalbino knygos vertėją prof. Nataliją Arlauskaitę ir VU TSPMI direktorę prof. Margaritą Šešelgytę. – Kuo lietuvių skaitytojams vertinga ir svarbi ši knyga? Natalija Arlauskaitė: Knyga svarbi dėl kelių dalykų. Tai ne vien Baltarusijos istorija, tai ir mūsų istorija: pagal emocinį įsitraukimą, erdvinį pojūtį. Gerai žinau, kad daug kam Baltarusija atrodė fiziškai, geografiškai...
Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė monografijoje „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai. Nervų ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje“ (išleido leidykla LAPAS) kviečia pažvelgti į XIX a. pradžios vilniečių pacientų ir gydytojų realybę, kurioje persipina beužgimstantis neurologijos mokslas, dabar keliantys nuostabą gydymo metodai ir net liaudies prietarai. Apie keistąjį kaltūno fenomeną, Mėnulio reikšmę to meto medicinai ir praeities pamokas dabarčiai leidyklos LAPAS atstovė Emilija Blockutė kalbasi su knygos autore, neurologe dr. Egle Sakalauskaite-Juodeikiene. Knygos įvade pasakojate, kad budėdama ligoninės priėmimo skyriuje svarstėtė, kaip viskas vyko anksčiau. Ar sudėtinga buvo pereiti iš šiuolaikinės medicinos į istorijos tyrimų lauką? Tiesą sakant, susidūriau ne su iššūkiu, o su dideliu džiaugsmu. Istorijos lauke pailsėdavau nuo dabarties rūpesčių, nuo ligoninės kasdienybės. Skaitydavau lotynų, lenkų ir kitomis...
Paleko architektų studija (PAS), įkurta 2000 metais, šiandien vadinama vienu kūrybiškai stipriausių architektų kolektyvų Lietuvoje. Leidykla „LAPAS“ pristato naujieną – knygą „PAS. Paleko architektų studija 2“ lietuvių ir anglų kalbomis, kurioje užfiksuota keturiolika PAS metų, įgyvendintų projektų ir neišsipildžiusių idėjų, Rolando Paleko esė apie šiuolaikinį miestą ir architektą bei buvusių bendradarbių pokalbai su studijos partneriais, leidžiantys pažvelgti į architektų darbo užkulisius. Architektė, buvusi PAS kolegė, architektų studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė kalbasi su architektu, PAS įkūrėju, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rolandu Paleku (pokalbio ištrauka iš knygos „PAS. Paleko architektų studija 2“). Andrė: [...] Jūs pats save įvardytumėte kaip solo ar kaip komandinį kūrėją? Rolandas: Nebežinau. Iki šiol visada deklaravau komandiškumą, įsiklausymą, bet lygiagrečiai daugelį metų girdžiu, kad...
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus monografijoje „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ (išleido leidykla LAPAS) siūlo atidžiau pažvelgti į Panerius: Vilniaus pakraštyje besidriekiančią, romantišką, kurortu turėjusią tapti erdvę, virtusią masinių žudynių – Holokausto sušaudant ir kitų nacių nusikaltimų žmoniškumui – vieta. Knygoje gilinamasi į Panerių memorialo istoriją ir narpliojami atmintį apie aukas apraizgę procesai. Kodėl mums reikia atminties vietų ir ką Panerių memorialo biografija liudija apie mūsų pačių atmintį? Dėl kokių priežasčių Paneriams skirtingais istoriniais laikotarpiais vis pritrūkdavo deramo dėmesio? Apie tai knygos autorius Zigmas Vitkus kalbasi su leidyklos LAPAS vadove Monika Gimbutaite. – Knygos pratarmėje rašai apie besikeitusį ir nevienareikšmį savo paties santykį su Paneriais: nuo pirmą kartą atvykus į Panerius toptelėjusios minties,...
Ugnė Žemaitytė Šiemet leidyklos „Lapas“ išleista pasaulinio garso architekto Remo Koolhaaso knyga „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ – tai kultinis pasakojimas, tapęs ode žmogaus kūrybiškumui, architektūrai ir visa tai talpinančiam Niujorkui. Apie architektūros ir literatūros taisykles laužantį kūrinį kalbamės su knygos vertėja Skaiste Aleksandravičiūte ir lietuviškojo leidimo įvado autoriumi, specialiuoju redaktoriumi Matu Šiupšinsku. – Kuo žymus Remas Koolhaasas? Matas: Jis kaip Le Corbusier – vienas iš asmenybės kulto pavyzdžių, kai visa profesinė veikla ir dalyvavimas įvairiuose procesuose padaro architektą dievuku. Olandas Koolhaasas yra pasaulio architektas. Daugybė žmonių, dirbusių su juo OMA biure, vėliau išsinešė įvairių instrumentų bei minčių ir pritaikė jas skirtinguose pasaulio kampeliuose – OMA savotiškas trend-maker’is. Skaistė: Manau, svarbu žiūrėti atskirai į knygos „Karščiuojantis Niujorkas“ bei paties autoriaus žinomumą....
