Rem Koolhaas

Architektas, urbanistas, architektūros profesorius

Olandų architektas, urbanistas ir Harvardo universiteto profesorius Remas Koolhaasas gimė 1944 m. Roterdame, Nyderlanduose. Nuo 1968 m. studijavo AA (Architectural Association) Londone, o nuo 1972 iki 1975 m. – Kornelio universitete (Cornell University) Itakėje, Niujorko valstijoje.

1975 m. kartu su Elia ir Zoe Zenghelis bei Madelon Vriesendorp jis įkūrė „Office for Metropolitan Architecture“ (OMA), kurio vienas iš vadovų yra ir šiandien. 1978 m. Koolhaasas išleido jį išgarsinusį bestselerį Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui. O 1995 m. pasirodė architektų biblija praminta jo knyga S, M, L, XL. 2000-aisiais Koolhaasui įteiktas architektūros Nobelis – Pritzkerio premija.

Koolhaasas vadovauja OMA biuro idėjų kalvei AMO, savotiškai OMA Siamo dvynei, tyrinėjančiai platesnius kultūros, tapatybės ir architektūros reiškinius. 

Tarp jo architektūrinių kūrinių – „Axel Springer“ būstinė Berlyne (2020), Kataro nacionalinė biblioteka, „Qatar Foundation“ būstinė (2018), „Galeries Lafayette“ Paryžiuje (2018), „Fondazione Prada“ Milane (2015 / 2018), Šiuolaikinio meno muziejus „Garage“ Maskvoje (2015), Kinijos centrinė televizijos būstinė (CCTV) Pekine (2012), koncertų salė „Casa da Musica“ Porto mieste (2005), Centrinė Sietlo biblioteka (2004) bei Nyderlandų ambasada Berlyne (2003).

2014 m. Koolhaasas kuravo Venecijos architektūros bienalę, paskutiniai jo projektai – Taipėjaus scenos menų centras bei Tretjakovo galerijos Maskvoje renovacija.

2020 m. Guggenheimo muziejuje Niujorke jis kuravo parodą „Kaimo vietovės: ateitis“, tyrinėjančią neurbanizuotas vietoves visame pasaulyje.