News

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną verta prisiminti, kad nepriklausomybė šiandien reiškia ne tik laisvę, bet ir galimybę laisvai kurti bei kalbėti pasauliui savo balsu. Tačiau nepakanka vien kurti kalba, kurią supranta vos 3 milijonai žmonių. Todėl leidykla LAPAS jau ne vienerius metus siekia, kad vis daugiau jos leidžiamų knygų – lietuvių autorių grožinė literatūra, istorijos, architektūros, meno ir kultūros leidiniai – pasiektų tarptautinę auditoriją. Tuo tikslu LAPAS kasmet išleidžia vis naujus vertimus į anglų kalbą, skirtus tiek skaitytojams už Lietuvos ribų, tiek ir vis augančiai expatų bendruomenei Lietuvoje.

Vilniaus knygų mugėje paskelbus kūrybiškiausią 2025 metų knygą, ja tapo poeto Mariaus Buroko poezijos rinkinys „Seismografas“ (leidykla LAPAS). Skaitytojų susidomėjimas knyga buvo toks didelis, kad mugės metu buvo išparduotas ir likęs šios knygos tiražas. Kol ruošiamas naujas šios knygos tiražas, ši poezijos knyga skaitytojus pasieks nauju formatu - pasirodo „Seismografo“ audioversija, įgarsinta pačio poeto Mariaus Buroko balsu! 

Sveiki, bičiuliai! Žodis ieško žmogaus, o žmogus išsiilgęs Knygų mugės. Jei neišmanančiam mėginčiau paprastai paaiškinti, kas yra Knygų mugė, ko gero, sakyčiau: tai – kultūros žemdirbių Derliaus šventė. Nes spausdintas žodis ar įrašyta nata – tai realūs kultūros vaisiai, reikalingi tautai maitintis, stiprintis, augti. Taigi, Knygų mugė – simbolinis svirnas, į kurį sunešamas per metus puoselėtas intelektinis derlius. Jau seniai tiek daug bekalbėjom apie kultūrą, jos vietą mūsų gyvenime, valstybėje. Ką gi, už tai galime padėkoti Prezidentūrai, surengusiai įspūdingą kultūros ministro skyrimo provokaciją. Na, ačiū. Padėkokime politikams ir už bandymus riboti laisvą žodį. Taigi, labai ačiū! Tai – pagaliau – išjudino jaunimą, kūrybininkus, žurnalistus – visą sąmoningą bendruomenę. Kas iš to, kas iš to-o… – padainuotų Samas. Ogi iš to...

Vasario 24-ąją minint ketvirtąsias rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, Vilniaus knygų mugėje šią savaitę lankysis lietuviškų šaknų turinti ukrainiečių žurnalistė Marička Paplauskaitė. Autorė pristatys savo eseistinės dokumentikos knygą „Traukinys atvyksta laiku. Ukrainos žmonių ir geležinkelių istorijos“ - jautrų pasakojimą apie žmones, kurie karo sąlygomis išlaiko veikiančią Ukrainos gyvybinę arteriją.

Leidykla LAPAS pristato naują antropologijos knygų seriją „Antrotekstai“, skirtą supažindinti skaitytojus su kertinėmis antropologinio mąstymo idėjomis ir tekstais. Pirmoji serijos knyga – britų antropologo Matthew Engelke darbas „Kaip mąstyti antropologiškai“, kviečiantis iš naujo pažvelgti į tai, kas kasdienybėje atrodo savaime suprantama.

Vasario 16-osios vakarą svečiams susirinkus į Kompozitorių namus pasveikinti profesorės Marijos Drėmaitės Nacionalinės kultūros ir meno premijos proga, jos kolega istorikas, bestselerių autorius Norbertas Černiauskas skaitė pagiriamąjį žodį.

Vasario 16-osios vakarą Vilniaus Kompozitorių namuose architektūros istorikė Marija Drėmaitė, jos artimieji, kolegos ir bendraminčiai susirinko paminėti ypatingos progos – neseniai įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vykęs renginys sujungė simbolinius ir kultūrinius akcentus: vakaras prasidėjo sveikinimo kalbomis, tęsėsi Marijos Drėmaitės paskaita apie Kompozitorių namų architektūrą ir pianisto Andriaus Vasiliausko koncertu ir baigėsi visų susirinkusių atliekamu Lietuvos himnu.

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vasario 12-osios vakarą įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijos. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomaa ir ženklas įteiktas ir  architektūros istorikei, daugybės LAPO architektūros knygų autorei ir bendraautorei Marijai Drėmaitei! 

Artėjant Rusijos karo prieš Ukrainą metinėms, leidykla LAPAS pristato aktualią naujieną – lietuvių kilmės ukrainiečių žurnalistės Maričkos Paplauskaitės eseistinės dokumentikos knygą „Traukinys atvyksta laiku. Ukrainos žmonių ir geležinkelių istorijos“. Knyga pasakoja apie vieną paradoksaliausių karo reiškinių – geležinkelius, kurie tapo stabilumo, atsparumo ir gyvybės simboliu karo niokojamoje Ukrainoje.

Kiek laiko reikia, kad už socialinės etiketės pamatytume žmogų? Leidykla LAPAS kviečia pažinti tyliąją, dažnai neišgirstą visuomenės dalį dokumentinėje fotoesė knygoje „Sutikau žmogų“ – fotografijos ir esė cikle, kuriame fotografas Artūras Morozovas sulėtina žvilgsnį ir iš naujo apibrėžia, ką reiškia susitikti su kitu žmogumi.

Vasario 26–kovo 1 dienomis leidykla LAPAS Vilniaus knygų mugėje kvies į erdvę, kur knygos tampa ne tik leidiniais, bet ir naujais žvilgsnio kampais – į žmogų, visuomenę, istoriją ir pačius save. Šių metų leidyklos programa ženklina kryptingą judėjimą link temų, kurios siūlo ne atsakymus, o perspektyvas, ne vieną tiesą, o galimybę permąstyti iš naujo – matematikos istoriją, fotografijos galią ir geležinkelių vaidmenį šalies stabilumui karo metu. „Pastarieji dvylikti leidyklos metai leido aiškiai įsitikinti, kad mus domina ne tiesiog pavienės geros knygos, bet per jas atskleisti naują žvilgsnį į žmogų ir jo santykį su pasauliu, jo baimes ir pasirinkimus, arba kvestionuoti visuomenėje nusistovėjusias normas. Ir, žinoma, mus domina darbas su reikliausiais ir įdomiausiais lietuvių autoriais“, – sako leidyklos LAPAS vadovė Ūla...

Kiekvieną pavasarį Lietuvoje pasikartoja tas pats scenarijus – viešojoje erdvėje sprogsta diskusijos apie masiškai neišlaikytą matematikos brandos egzaminą, ieškoma kaltų, pridedami papildomi balai, o matematika dar kartą įtvirtinama kaip „baubas“, nuo kurio daugelis nori pabėgti kuo toliau. Tačiau ar problema iš tiesų yra mokiniai? O gal – mūsų pačių santykis su matematika?