Ką apie miestą ir jo gyventojus gali papasakoti tik planuose ir eskizuose išlikę projektai? Kokios buvo praeito amžiaus architektų ir urbanistų ambicijos dėl Lietuvos sostinės? Apie tai – leidyklos „Lapas“ išleista Marijos Drėmaitės ir Rasos Antanavičiūtės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“, lydinti Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“. „Vilnius yra tokioje geografinėje padėtyje, kur susidaro didžiojo tarpkontinentalinio susisiekimo mazgas, ligi šiol tinkamai neišnaudotas dėl politinių sąlygų. Didžiųjų kelių susikryžiavimas duoda impulso mūsų sostinei augti ir plėstis“, – tokiais Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, vieno iš ankstesniųjų Vilniaus miesto vyriausiųjų architektų, žodžiais pradedamas „Neįgyvendintas Vilnius“. Ši knyga – tai vaizduotę audrinantis pasakojimas apie laiko ir ideologijų keičiamą miestą. Skaitytojai kviečiami pažinti urbanistines utopijas, architektūrines ir memorialines vizijas, taip ir netapusias realybe. Daugiau nei 100...
Nauja LAPO knyga: Mariaus Daraškevičiaus „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“ „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“ – tai Mariaus Daraškevičiaus istorinė architektūros bei antropologijos studija, kviečianti skaitytoją praverti dvaro vaistinėlės duris ir susipažinti su dvarų kasdienybės užkulisiais.Kada vaistinėlė atsirado ir kaip keitėsi? Ką naujo apie dvaro kasdienybę mums atskleidžia vaistinėlės patalpa ir čia saugoti turtai? Galiausiai, ar gali būti, kad naujas formas įgijusios vaistinėlės egzistuoja ir šiandien? Leidinyje aptinkami ne tik detalūs vaistinėlės kaip namų erdvės aprašymai, bet pristatoma ir gausybė nuo pašalinių akių slėptų gėrybių: nuo vaistų ir tinktūrų iki dvarininkių „laboratorijose“ pagamintų gražinimosi priemonių, nuo trauktinių iki nekasdienių gardėsių. Tyrinėdamas vaistinėles, knygos autorius atskleidžia ir platesnį to meto kontekstą. Mokslinėje studijoje pristatoma bajorijos kasdienybė bei svetingumo tradicijų raida. Pasak...
Apie kokias moteris kalba lietuviškas dokumentinis kinas po nepriklausomybės atkūrimo ir kaip bėgant laikui keičiasi moterų portretai šalies kine? Šiuos klausimus kelia birželio 17 d. startavusi nemokama kino programa „Fokuse: moteris dokumentikoje“, kviečianti atsigręžti į moterį ir jos reprezentaciją Lietuvos dokumentiniame kine. Programos atspirties tašku tapo leidyklos „Lapas“ neseniai išleista Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudaryta straipsnių rinktinė „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, į dienos šviesą iškelianti pamirštas moteris kūrėjas ir nagrinėjanti moterų reprezentacijos kine klausimus. Kaip programos dalis birželio 22 d. kino ir medijų erdvėje „Planeta“ vyko diskusija apie moterų portretus lietuviškame dokumentiniame kine, kurią galite rasti čia >>> PROGRAMA Ilgametražiai filmai birželio 17–liepos 30 d. SINEMATEKA.LT „Mūsų portretai“ (Karla Gruodis, Laimė Kiškūnė, 1994, 53 min.) „Julija“ (Johanna Jackie Baier, 2012,...
Pirmoji feministinės kinotyros knyga lietuvių kalba leidyklos „Lapas“ lentynoje – NATALIJOS ARLAUSKAITĖS ir LINOS KAMINSKAITĖS sudaryta straipsnių rinktinė „Fokuse: moterys Lietuvos kine“. Ši knyga – dešimties straipsnių rinktinė – pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys – antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų? Šį kartą fokuse atsiduria moterys – šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose. „Kaip kameros žvilgsnis sureguliuotas, taip ir matysime kine rodomą pasaulį; kaip medžiaga...
Palanga – kontrastų miestas. Greta vasarą triukšmingos J. Basanavičiaus gatvės glūdi ramus įspūdingų vilų ir sanatorijų kvartalas. Apsistoti galima ir išskirtinės sovietinės prabangos viloje „Auska“, ir daugiaaukštėse poilsinėse Vanagupėje. Patirti ir aristokratiškąjį grafų Tiškevičių paveldą, ir sovietmečiu išvystytą masinio apgyvendinimo architektūrą. O greta – visai priešingo charakterio Šventoji, nusėta pigiais vasariniais medinukais. Palangos architektūros gide pristatoma seniausio Lietuvos kurorto istorija, įdomiausi ir reikšmingiausi pastatai. Knygoje atsiskleidžia, kaip jaukų ikikarinį miestelį keitė ambicingos sovietmečio plėtros vizijos ir kaip jas pakoregavo chaotiška nepriklausomybės laikų statyba bei pakitusi ekonominė situacija. Architektūros objektų aprašymai kartu su archyvinėmis ir šiandienėmis nuotraukomis leis iš naujo atrasti Palangą – pažįstamą ir dar nematytą. Palangos architektūros gide rasite: > 117 pastatų ir objektų istorijų > išsamius įvadinius tekstus,...
