Kaip jaunuolis iš Lietuvos kaimo pateko į vieną įtakingiausių XX amžiaus meno, dizaino ir architektūros mokyklų? Kodėl, mokęsis pas Vasilijų Kandinskį, Waletrį Gropių ir bendradarbiavęs su Bauhauzo kūrėjais, Lietuvoje jis liko beveik nežinomas? Spalio 9 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta architektui Vladui Švipui (1900–1965) skirta paroda „vladas švipas: pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“ ir pristatyta ją lydinti architektūros istorikės Marijos Drėmaitės knyga, kurią lietuvių ir anglų kalbomis išleido leidykla LAPAS.
Praėjus kiek daugiau nei metams po literatūrinio debiuto, rašytojas Jaunius Petraitis grįžta su nauja knyga. Spalio viduryje leidykla „Vaga“ išleis antrą autoriaus romaną „Tunelinis mąstymas“ – juokingai nepatogų pasakojimą apie šiuolaikinę Lietuvą ir įspūdingą jos piliečių gebėjimą užsiaklinti. Trys skirtingi žmonės, trys keistai susikertančios jų istorijos ir vienas esminis klausimas: į kokius tunelius – asmeninius ir valstybinius – veda mūsų gyvenimo pasirinkimai?
Ar Šiaulių architektūrinį charakterį geriausiai atskleidžia tarpukario modernizmas, pramonės pastatai, karinis oro uostas, legendinis Pietinis, pėsčiųjų bulvaras, o gal miestas, neretai vadinamas Lietuvos postmodernizmo sostine? Rugsėjo 30 d. 18 val. Šiaulių fotografijos muziejuje į vieną pokalbį susirinks naujos leidyklos LAPAS knygos „Šiauliai. Architektūros gidas“ sudarytojos ir bendraautoriai. Jie kvies miestą pamatyti kitaip – per pastatus, viešąsias erdves ir istorijas, pro kurias kasdien galbūt praeiname jų nebepastebėdami.
Leidykla LAPAS pristato naują, ilgai lauktą architektūros istorikės Marijos Drėmaitės knygą „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“. Dešimtmetį tyrinėta vieno iš įdomiausių Lietuvos modernizmo architektų istorija knygoje tampa pasakojimu ne tik apie architektūrą, bet ir apie žmogaus gyvenimą, kurio kryptį nuolat keitė XX amžiaus istorija – nuo nepriklausomos Lietuvos kūrimosi ir modernizacijos iki karo, priverstinės migracijos ir naujo gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ar miestas, per pasaulinius karus praradęs beveik visą senamiestį, gali turėti savitą architektūrinę tapatybę? Kuo Šiaulių urbanistikos istorijai svarbūs saldainių fabrikai, karinis oro uostas, pėsčiųjų bulvaras, Pietinis ir postmodernizmo architektūra? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma naujame leidyklos LAPAS leidinyje „Šiauliai. Architektūros gidas“, kuris kviečia miestą ne tik pamatyti, bet ir perskaityti.
