Antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė kelerius metus JAV–Meksikos pasienyje savanoriavo kaip paramedikė ir ugniagesė. Jos etnografiniame tyrime Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje (išleido leidykla LAPAS, knygą iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė) siena tampa pagrindine personaže, o gyvenimas pasienyje – knygos veiksmo scena. Iki paskutinio puslapio išlaikydama trilerio įtampą autorė pasakoja apie abipus sienos dirbančius gelbėtojus, kas dieną ieškančius pusiausvyros tarp valstybės saugumo politikos ir mirtiname pavojuje atsidūrusių migrantų gelbėjimo etikos. Knygos Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, apie savanorystę pasienyje, migracijos iššūkius bei visuomenės žvilgsnį į sieną taikos ir karo sąlygomis kalbėjosi knygos autorė Ieva Jusionytė, VU TSPMI direktorė, politologė Margarita Šešelgytė, politikos antropologas Arvydas Grišinas, diskusiją moderavo žurnalistė Indrė Kiršaitė. Politikos...
Leidykla LAPAS juodais viršeliais padabintoje serijoje pristato kruopščiai atrinktas verstinės prozos knygas, kurios pasiūlo naują perspektyvą: į žanrą, temą, stilių, literatūrą ar rašymą. LAPO prozos seriją šiuo metu sudaro keturios knygos: Bruce Chatwin Utzas (vertė Marius Burokas), Luigi Pirandello Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių (vertė Goda Bulybenko), George Perec Žmogus, kuris miega (vertė Aušra Pokvietytė) ir Andrew Komarnyckyj Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas (vertė Daina Valentinavičienė). Serijos pristatyme, vykusiame Vilniaus literatų namuose, apie knygas ir skirtingus jų perskaitymus kalbėjosi vertėjai Marius Burokas, Aušra Pokvietytė, Goda Bulybenko, filosofas Kristupas Sabolius ir leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė. Pokalbį moderavo leidyklos LAPAS komunikacijos vadovė Emilija Blockutė. – Kokiais kriterijais remiantis knygos atrenkamos į seriją? Monika Gimbutaitė: Knygos nėra atrenkamos pagal...
Architektūros istorikė, tyrėja, lektorė Kateryna Didenko prasidėjus karui drauge su savo vaikais iš Charkivo atvyko į Vilnių. Būdama čia ji tęsia darbus – kaip pati sako, ji mato prasmę skirtingais būdais pasakoti apie Ukrainos architektūrą ir skuba rinkti medžiagą apie pastatus, kurie bet kada gali būti sugriauti. Leidyklos LAPAS vadovei Monikai Gimbutaitei Kateryna Didenko pasakoja apie nuo karo nukentėjusį mylimą miestą, architektūros lauke nuskambėjusias Ukrainos atstatymo idėjas ir architektų manifestus, kurių kartais reikėtų pasisaugoti. – Kateryna, papasakokite apie Charkivą ir jo architektūrą. – Charkivas buvo įkurtas XVII a. viduryje, pirmiausia čia apsigyveno kazokai. Vėliau Rusijos imperija mėgino rasti įrankių miestui kontroliuoti, kadangi Charkivas visad buvo pasienio teritorija. Charkive yra barokinių, klasicistinių pastatų. Tai universitetinis miestas –...
Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Andrew Komarnyckyj rašytoju sako tapęs per laimingą atsitiktinumą, o savo knygą Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas (išleido leidykla LAPAS, iš anglų k. vertė Daina Valentinavičienė) parašęs norėdamas pašiepti kai kurias šiuolaikinės literatūros tendencijas ir literatūrinio pasaulio gyventojus. Jo knyga pasakoja apie Oksfordo literatūros profesorių Humbertą Botkiną, kuris savo gyvenimą paskyrė postmodernisto Ezros Slefo kūrybai. Botkinas ryžtasi rašyti Slefo biografiją, bet knyga apie literatūros meistrą netrunka tapti pasakojimu apie patį autorių: jo įtartinai prasidėjusią akademinę karjerą, nerealizuotas rašytojo ambicijas ir kelti antakį priverčiančius asmeninio gyvenimo pasirinkimus. Apie satyrinio romano gimimą, nuorodas į kitų autorių kūrybą bei šiandienos leidybą Andrew Komarnyckyj kalbina leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė. – Kai paprašėme atsiųsti savo biografiją, išvardijote...
„Vieną tokią dieną kaip ši, truputį anksčiau, truputį vėliau, suvoki, kad kažkas negerai, kad, grubiai tariant, nemoki ir niekada neišmoksi gyventi“, – knygoje „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų k. vertė Aušra Pokvietytė) rašė postmodernizmo rašytojas Georges Perec. Pirmą kartą lietuvių kalba šį romaną išleidusi leidykla LAPAS kviečia susipažinti su išskirtiniu rašytoju ir jo kūryba, o balandį „Skalvijos“ kino centre pamatyti „Žmogus, kuris miega“ ekranizaciją. Rašytojas archyvaras Rašytojo tėvai – Lenkijos žydai – XX a. trečiajame dešimtmetyje atvyko į Prancūziją, kur 1936-aisiais Paryžiuje gimė Georges Perec. Būsimojo rašytojo vaikystę pertraukė netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas: Pereco tėtis, tarnavęs Prancūzijos kariuomenėje, žuvo fronto linijoje, mama buvo nužudyta Aušvico koncentracijos stovykloje. Tėvų netekusį Perecą įsivaikino ir užaugino giminaičiai iš tėvo pusės. Kelerius metus...
