News

Pirmą kartą Lietuvoje publikuojamas Anatolijaus Kuznecovo (1929–1979) romanas-dokumentas „Babyn Jaras“, vienas klasikinių Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų Ukrainoje liudijimas – pasakojantis ne tik sunkias Ukrainos istorijos detales, perteikiantis vaiko išgyvenimus, bet ir leidžiantis patirti sovietinės cenzūros naštą. Knyga pasirodo jau kitą savaitę,  o skaitytojai kviečiami į knygos pristatymą, kuris įvyks birželio 12 d., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje!

Kasdien vaikščiodami, riedėdami, važiuodami ar lėkdami Vilniaus miesto gatvėmis retai kada susimąstome kokie architektūriniai mitai ar galvosūkiai slypi jame. Miesto architektūra ne tik užpildo erdvę, tačiau ją ir formuoja, o jos formavime labai svarbūs ir socialiniai ir sociologiniai, politiniai, estetiniai ar netgi filosofiniai aspektai.

Kovo 21 d., MO muziejuje vyks prof. Audriaus Ambraso paskaita „Architektūriniai mitai ir galvosūkiai“, kurioje remiantis išsamia ikonografine ir istorine medžiaga bus apžvelgiama Vilniaus Lukiškių aikštės ir Tauro kalno teritorijos architektūrinė – urbanistinė raida, pabrėžiant neįgyvendintus planus ir planus-mitus, kuriais dabar gyvename, kuriame ir kuriuos materializuojame.

Prieš dešimtmetį Vilniuje įkurta „Lapas“ leidykla, šių metų Vilniaus knygų mugei paruošė ypatingą programą, kurioje visuomenei aktualios temos, atvykstantys užsienio svečiai, knygų autoriai bei įtraukiančios diskusijos netikėtomis temomis. „Labai džiaugiamės, kad į šią knygų mugę mūsų su jubiliejumi pasveikinti atvysta ir tiek daug užsienio svečių! Vilniuje lankysis ir paskaitą skaitys Londono dizaino emeritas Deyan Sudjic, taip pat atvyksta ir vienos didžiausių architektūros leidyklų pasaulyje „DOM publishers” ir architektūros studijos „Meuser Architekten” vadovas Philipp Meuser. Šią savaitę susipažinti galėsime ir su vienos ryškiausių kultūrinių leidyklų „IST Publishing” Ukrainoje įkūrėjomis Anastasia Leonova ir Kateryna Nosko bei literatūros agente ir leidyklos „Clarity“ įkūrėja iš Malaizijos Rosalind Chua“,- pasakoja leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.

Nuo pat leidyklos įkūrimo prieš 10 metų, „Lapas“ buvo daugiau nei vien knygų leidykla. Tą patvirtina ir jubiliejinė „Lapas” 10-mečio programa, kurioje – audiovizualinė instaliacija, paskaitos MO muziejuje, Knygų mugės metu vyksiantys pristatymai ir diskusijos, naujai leidžiamos knygos bei į leidyklą grįžtantys autoriai. „Lapas“ per  10 gyvavimo metų spėjo nuveikti labai daug – išmokė skaityti apie architektūrą, nebijoti knygomis virtusių tyrimų, atrasti kitokią grožinę literatūrą bei išlipo iš įprastų knygų leidybos rėmų. Praėjusiais metais Knygos apdovanojimuose „Lapas“ buvo pripažinta Metų leidėju.

Leidyklai „Lapas“ jau 10 metų! Nuo pat leidyklos įkūrimo buvome ir esame daugiau nei vien įprasta knygų leidykla. O šiandien ypač džiaugiamės galėdami pakviesti į jubiliejinius „Lapas“ 10-mečio programos renginius, kuriuose ir audiovizualinė instaliacija, paskaitos MO muziejuje, Knygų mugės metu vykstantys pristatymai ir diskusijos bei naujai leidžiamos knygos ir į leidyklą grįžtantys autoriai!

Vienas garsiausių pasaulyje žmogiškojo urbanizmo ideologų - Jan Gehl gruodžio mėnesį svečiavosi Vilniuje ir sausakimšame  „MO“ muziejuje dalinosi savo patirtimi kuriant Kopenhagos, Niujorko, Melburno ir kitų pasaulio miestų viešąsias erdves. Jo knyga „Miestai žmonėms“ nuo pasirodymo pradžios buvo išpirkta vos per 4 mėnesius. „Ypač džiugu, kad ir architektūros knygos Lietuvoje tampa bestseleriais! Šios knygos tiražas pakartotas ir ją vėl galima rasti knygynuose“,- skelbia šiemet 10 metų jubiliejų mininčios leidyklos „LAPAS“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė.  Šia proga dalinamės architektės, ir vienos iš „DO architects“ partnerių Gilmos Teodoros Gylytės mintimis būtent apie J. Gehl pamokas, kurios aktualios visiems miesto žmonėms. 

Antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė kelerius metus JAV–Meksikos pasienyje savanoriavo kaip paramedikė ir ugniagesė. Jos etnografiniame tyrime Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje (išleido leidykla LAPAS, knygą iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė) siena tampa pagrindine personaže, o gyvenimas pasienyje – knygos veiksmo scena. Iki paskutinio puslapio išlaikydama trilerio įtampą autorė pasakoja apie abipus sienos dirbančius gelbėtojus, kas dieną ieškančius pusiausvyros tarp valstybės saugumo politikos ir mirtiname pavojuje atsidūrusių migrantų gelbėjimo etikos. Knygos Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, apie savanorystę pasienyje, migracijos iššūkius bei visuomenės žvilgsnį į sieną taikos ir karo sąlygomis kalbėjosi knygos autorė Ieva Jusionytė, VU TSPMI direktorė, politologė Margarita Šešelgytė, politikos antropologas Arvydas Grišinas, diskusiją moderavo žurnalistė Indrė Kiršaitė.  Politikos...

Leidykla LAPAS juodais viršeliais padabintoje serijoje pristato kruopščiai atrinktas verstinės prozos knygas, kurios pasiūlo naują perspektyvą: į žanrą, temą, stilių, literatūrą ar rašymą. LAPO prozos seriją šiuo metu sudaro keturios knygos: Bruce Chatwin Utzas (vertė Marius Burokas), Luigi Pirandello Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių (vertė Goda Bulybenko), George Perec Žmogus, kuris miega (vertė Aušra Pokvietytė) ir Andrew Komarnyckyj Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas (vertė Daina Valentinavičienė).  Serijos pristatyme, vykusiame Vilniaus literatų namuose, apie knygas ir skirtingus jų perskaitymus kalbėjosi vertėjai Marius Burokas, Aušra Pokvietytė, Goda Bulybenko, filosofas Kristupas Sabolius ir leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė. Pokalbį moderavo leidyklos LAPAS komunikacijos vadovė Emilija Blockutė. – Kokiais kriterijais remiantis knygos atrenkamos į seriją?  Monika Gimbutaitė: Knygos nėra atrenkamos pagal...

Architektūros istorikė, tyrėja, lektorė Kateryna Didenko prasidėjus karui drauge su savo vaikais iš Charkivo atvyko į Vilnių. Būdama čia ji tęsia darbus – kaip pati sako, ji mato prasmę skirtingais būdais pasakoti apie Ukrainos architektūrą ir skuba rinkti medžiagą apie pastatus, kurie bet kada gali būti sugriauti.   Leidyklos LAPAS vadovei Monikai Gimbutaitei Kateryna Didenko pasakoja apie nuo karo nukentėjusį mylimą miestą, architektūros lauke nuskambėjusias Ukrainos atstatymo idėjas ir architektų manifestus, kurių kartais reikėtų pasisaugoti.   – Kateryna, papasakokite apie Charkivą ir jo architektūrą.   – Charkivas buvo įkurtas XVII a. viduryje, pirmiausia čia apsigyveno kazokai. Vėliau Rusijos imperija mėgino rasti įrankių miestui kontroliuoti, kadangi Charkivas visad buvo pasienio teritorija.   Charkive yra barokinių, klasicistinių pastatų. Tai universitetinis miestas –...

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Andrew Komarnyckyj rašytoju sako tapęs per laimingą atsitiktinumą, o savo knygą Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas (išleido leidykla LAPAS, iš anglų k. vertė Daina Valentinavičienė) parašęs norėdamas pašiepti kai kurias šiuolaikinės literatūros tendencijas ir literatūrinio pasaulio gyventojus.   Jo knyga pasakoja apie Oksfordo literatūros profesorių Humbertą Botkiną, kuris savo gyvenimą paskyrė postmodernisto Ezros Slefo kūrybai. Botkinas ryžtasi rašyti Slefo biografiją, bet knyga apie literatūros meistrą netrunka tapti pasakojimu apie patį autorių: jo įtartinai prasidėjusią akademinę karjerą, nerealizuotas rašytojo ambicijas ir kelti antakį priverčiančius asmeninio gyvenimo pasirinkimus.   Apie satyrinio romano gimimą, nuorodas į kitų autorių kūrybą bei šiandienos leidybą Andrew Komarnyckyj kalbina leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė.   – Kai paprašėme atsiųsti savo biografiją, išvardijote...

„Vieną tokią dieną kaip ši, truputį anksčiau, truputį vėliau, suvoki, kad kažkas negerai, kad, grubiai tariant, nemoki ir niekada neišmoksi gyventi“, – knygoje „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų k. vertė Aušra Pokvietytė) rašė postmodernizmo rašytojas Georges Perec. Pirmą kartą lietuvių kalba šį romaną išleidusi leidykla LAPAS kviečia susipažinti su išskirtiniu rašytoju ir jo kūryba, o balandį „Skalvijos“ kino centre pamatyti „Žmogus, kuris miega“ ekranizaciją.  Rašytojas archyvaras  Rašytojo tėvai – Lenkijos žydai – XX a. trečiajame dešimtmetyje atvyko į Prancūziją, kur 1936-aisiais Paryžiuje gimė Georges Perec. Būsimojo rašytojo vaikystę pertraukė netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas: Pereco tėtis, tarnavęs Prancūzijos kariuomenėje, žuvo fronto linijoje, mama buvo nužudyta Aušvico koncentracijos stovykloje. Tėvų netekusį Perecą įsivaikino ir užaugino giminaičiai iš tėvo pusės. Kelerius metus...