Sveiki, bičiuliai!
Žodis ieško žmogaus, o žmogus išsiilgęs Knygų mugės.
Jei neišmanančiam mėginčiau paprastai paaiškinti, kas yra Knygų mugė, ko gero, sakyčiau: tai – kultūros žemdirbių Derliaus šventė.
Nes spausdintas žodis ar įrašyta nata – tai realūs kultūros vaisiai, reikalingi tautai maitintis, stiprintis, augti. Taigi, Knygų mugė – simbolinis svirnas, į kurį sunešamas per metus puoselėtas intelektinis derlius.
Jau seniai tiek daug bekalbėjom apie kultūrą, jos vietą mūsų gyvenime, valstybėje.
Ką gi, už tai galime padėkoti Prezidentūrai, surengusiai įspūdingą kultūros ministro skyrimo provokaciją. Na, ačiū.
Padėkokime politikams ir už bandymus riboti laisvą žodį.
Taigi, labai ačiū!
Tai – pagaliau – išjudino jaunimą, kūrybininkus, žurnalistus – visą sąmoningą bendruomenę.
Kas iš to, kas iš to-o… – padainuotų Samas.
Ogi iš to kyla svarbiausia, ką turime – mūsų gyvenimas. Jo prasmė, jo kokybė – mūsų tapatybė, mūsų kultūra.
Tauta, valstybė be kultūros – tai tik minia teritorijoje. Būtent kultūra suteikia tautai suvereno teisę.
Jei tauta nepuoselėja savos, autentiškos kultūros, ji neišvengiamai importuoja svetimus modelius. Todėl kultūra yra ne antstatas, o suvereno teisės realizavimo pamatas. Tik pažinę kultūrą (literatūrą, meną, tradicijas), patys kaip tauta galime išreikšti savo valią ir reikalauti vietos pasaulio politiniame žemėlapyje.
Be kultūrinio pamato valstybingumas tampa labai trapia konstrukcija, kurią lengvai išardo išorinės jėgos ar vidinė entropija.
Svarbu suprasti, kad negausios tautos suvereno teisė kyla ne tiek iš jėgos, kiek iš gebėjimo išlikti savimi, todėl kultūros puoselėjimas yra tiesioginis valstybės išlikimo užtikrinimas. Jei taip, tada mums, kūrėjams, ant pečių gula milžiniška atsakomybė ir kartu kyla daug klausimų:
Kokios Lietuvos mes norime?
Kokia Lietuva įdomi pasauliui?
Pagaliau – kokią Lietuvą mes gintume?
Pasirodo, meilė Tėvynei priklauso nuo mūsų įsimylėjimo laipsnio.
Kas gi tas galingasis afrodiziakas?
Tai kultūra!
Kai pilietis įsimyli savo kultūrą, jo lojalumas valstybei tampa tvirtas.
Jis saugo Tėvynę ne todėl, kad taip liepia įstatymas, o todėl, kad nori išsaugoti tai, kas jam brangu.
Taigi, investuodami į šalies kultūrą, efektyviausiai investuojame ir į krašto gynybą.
Tai taip išeina, kad mes – menininkai, rašytojai, muzikai, leidėjai, žodžiu, kūrėjai – gaminame Tėvynės meilės eliksyrą – lietuviškąją kultūrą.
Kiekviena knyga, daina, meno kūrinys – tai meilės Tėvynei piliulė.
Tad nesustokim pildyti meilės ir knygų aruodų!
Stiprinkime Lietuvos kultūrą ir būsime stipresni patys.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.