LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vakar įvyko britų dizaino kritikės Alice Rawsthorn knygos „Dizainas kaip požiūris“ pristatymas, subūręs dizaino, architektūros ir kultūros lauko atstovus. Renginyje dalyvavo knygos iniciatorė, specialioji redaktorė ir dizainerė Aurelija Slapšytė bei architektas, radijo laidos „Žmogus ir miestas“ vedėjas Matas Šiupšinskas. Knygos pristatymo metu kalbėta apie dizainą ne kaip apie formą ar estetiką, bet kaip apie mąstymo būdą, leidžiantį suprasti ir keisti mus supantį pasaulį.
Dizainas – ne profesija, o požiūris
Knygos ašis – dar XX a. suformuluota László Moholy-Nagy mintis, kad dizainas nėra profesija, o požiūris. Šią idėją autorė plėtoja nagrinėdama dizaino vaidmenį socialiniuose, politiniuose ir ekologiniuose procesuose. Pasak A. Slapšytės, ši knyga gali tapti svarbiu atspirties tašku kiekvienam, bandančiam suprasti dizaino reikšmę šiandien. Ji taip pat atvirai kalbėjo apie asmeninį santykį su šiuo leidiniu ir klausimus, kurie lydėjo jos pačios kūrybinį kelią: „Aš pati labai ieškojau atsakymų – ką aš galiu kaip dizainerė kurti, koks mano tikslas, kai atrodo viskas jau yra sukurta. Šiandien, kai su dirbtiniu intelektu gali susikurti dizaino sprendimus, atrodo, kam tas grafikos dizaineris išvis reikalingas?“
Foto: Natalija Lokcikaitė
Dizaino kalbos paieškos lietuviškai ir dizaino atsakomybė
Vienas iš pristatyme išryškėjusių aspektų – dizaino kalbos Lietuvoje trūkumas. Pasak A. Slapšytės, knygos vertimas tapo ne tik techniniu, bet ir konceptualiu iššūkiu: „Mes neturime stipraus dizaino žodyno lietuvių kalba. Net neturime aiškaus veiksmažodžio, kaip apibūdinti to design. Kurti dizainą? Projektuoti dizainą? Prisideda papildomos reikšmės. Kartais sakome dizaininti, tačiau tai skamba labai žargoniškai“. Tad knyga prisideda prie platesnio dizaino diskurso kūrimo lietuviškai ir skatina ieškoti naujų būdų kalbėti apie šią discipliną.
Pristatymo metu ne kartą akcentuota, kad dizainas šiandien neatsiejamas nuo atsakomybės. A. Slapšytė dizainą apibrėžė kaip nuolatinį siekį spręsti problemas: „Dizainas kaip požiūris nėra egoistiškas – tai nuolatinis galvojimas, kaip aš galiu pagerinti aplinką ir kitų žmonių gyvenimą.“
Šiai minčiai pritarė ir M. Šiupšinskas, pabrėždamas knygos prieinamumą ir aktualumą: „Ši knyga leidžia į dizainą pažvelgti platesniu kampu – kaip į mąstymo būdą kurti geresnį pasaulį ir prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename.“ Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad knyga išlaiko balansą tarp prieinamumo ir gylio: „Ji nėra sausa ar techniška, bet tuo pačiu nėra paviršutiniška – tai labai geras palydėjimas pradedantiems domėtis dizainu.“
Foto: Natalija Lokcikaitė
Leidyklos LAPAS išleista knyga kviečia dizainą matyti kaip universalią praktiką, kuri veikia visur – nuo kasdienių objektų iki sudėtingų sistemų. Tai leidinys ne tik profesionalams, bet visiems, kurie nori geriau suprasti šiuolaikinį pasaulį. Kaip teigia pati autorė Alice Rawsthorn, dizainas gali tapti pokyčių varikliu: „Dizainas – tai mąstymo būdas, galintis padėti užtikrinti, kad pokyčiai mūsų gyvenimą darytų geresnį, o ne blogesnį.“
Knygos pristatymas Vilniuje tapo ne tik leidinio pristatymu, bet ir platesne diskusija apie tai, kaip kalbame apie dizainą, kaip jį suprantame ir kokį vaidmenį jis gali atlikti šiandienos pasaulyje.
Knygos leidybą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, kūrybos agentūra „Autoriai“.