Vasario 16-osios vakarą Vilniaus Kompozitorių namuose architektūros istorikė Marija Drėmaitė, jos artimieji, kolegos ir bendraminčiai susirinko paminėti ypatingos progos – neseniai įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vykęs renginys sujungė simbolinius ir kultūrinius akcentus: vakaras prasidėjo sveikinimo kalbomis, tęsėsi Marijos Drėmaitės paskaita apie Kompozitorių namų architektūrą ir pianisto Andriaus Vasiliausko koncertu ir baigėsi visų susirinkusių atliekamu Lietuvos himnu.
„Šiandien susirinkome švęsti Marijos Drėmaitės Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kuri jai buvo įteikta už architektūros horizontų atvėrimą ir idėjų sklaidą. Tačiau būtina paminėti ir jos indėlį architektūrą padarant neatsiejama bendros kultūros dalimi“,- sakė leidyklos LAPAS įkūrėja Ūla Ambrasaitė. Ji pabrėžė išskirtinį laureatės kūrybinį produktyvumą ir reikšmę leidyklos veiklai: „Per dešimtmetį kartu išleistos beveik penkiolika knygų, dar daugybė vertimų. Tačiau svarbiausia - laikysena, kai darbas yra svarbiau už titulus, o kūrybinis žingeidumas nėra ribojamas darbo valandų. Be Marijos Drėmaitės neįsivaizduoju ir leidyklos LAPAS – jos knygos iš esmės formavo pastarojo dešimtmečio akademinės leidybos kryptį.“
Renginyje sveikinimo žodį tarė Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas, akcentavęs Drėmaitės indėlį į architektūros tyrimus ir visuomenės švietimą. „Marija Drėmaitė prieš kelis dešimtmečius įsiveržė į mūsų mokslo ir kultūros pasaulį savo straipsniais, knygomis, parodomis ir paskaitomis. Kiekviena jos monografija yra ne tik mokslinis, bet ir kultūrinis įvykis. Jos darbai išplėtė architektūros paveldo suvokimą ir sustiprino visuomenės jautrumą jo išsaugojimui“, – teigė jis. Pasak rektoriaus, Drėmaitės veikla prisidėjo ir prie tarptautinio Lietuvos architektūros pripažinimo: „Ji reikšmingai prisidėjo prie Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir nuosekliai skleidžia žinias apie architektūros paveldą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.“
Vakaro metu istorikas ir rašytojas Norbertas Černiauskas skaitė laudaciją, o pati Marija Drėmaitė pakvietė susirinkusiuosius pažvelgti į Kompozitorių namus kaip į vieną svarbiausių pokario modernizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje – architekto Vytauto Edmundo Čekanausko sukurtą kultūros erdvę, kurioje susipina architektūra, muzika ir valstybės istorija.
Muzikinę vakaro dalį vainikavo pianisto Andriaus Vasiliausko atliekama kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno Sonata fortepijonui Nr. 1 (1947) – kūrinys, viešai publikai atliktas vos trečiąjį kartą per aštuoniasdešimt metų. Šis koncertas simboliškai pratęsė architektūros ir muzikos dialogą Kompozitorių sąjungos perklausų salės erdvėje, kuri pati yra svarbus Lietuvos modernizmo liudijimas.
Šventinį vakarą visų susirinkusiųjų, akomponuojant A. Vasiliauskui sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, vėliau vakaro muzikiniais pasirinkimais džiugino ir Tomas Boo, o susirinkę kviesti ne tik švęsti, bet prisidėti prie gerų darbų – visiems atvykusiems įteiktos kortelės su prašymais aukoti Marijai Drėmaitei svarbioms iniciatyvoms: Ukrainos dronų gamintojams, gyvūnų prieglaudai bei architektūrinių knygų leidybai.
Per pastarąjį dešimtmetį kartu su Marija Drėmaite leidykla LAPAS išleido 14 knygų ir inicijavo penkis jų vertimus į anglų kalbą. Daugelis šių leidinių sulaukė pakartotinių tiražų, o architektūros leidinių serija „Architekstai“ tapo reikšminga Lietuvos architektūros tyrimų ir sklaidos platforma.
Marijos Drėmaitės darbai, jungiant mokslinius tyrimus, leidybą, parodas ir viešas paskaitas, prisidėjo prie naujo architektūros suvokimo Lietuvoje - kaip gyvos kultūros dalies, formuojančios visuomenės tapatybę ir istorinę savimonę. Vasario 16-osios vakaras Kompozitorių namuose tapo ne tik asmeninio įvertinimo švente, bet ir simboliniu architektūros, kultūros ir valstybės ryšio patvirtinimu.
Roko Snarskio foto.