Vakar Vilniuje, sausakimšoje „The Rooster Gallery“, pristatyta fotomenininko Imanto Selenio darbų paroda ir debiutinis fotoalbumas „Nostalgijos sala“!
Leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė knygos pristatyme pabrėžė, kad šis leidinys veikia kaip vientisa vizualinė-tekstinė patirtis: „Šiandien mes švenčiame Imanto Selenio debiutinį albumą „Nostalgijos sala“! Šiame albume labai svarbu ir skaityti tekstus, kurie buvo parašyti režisieriaus Karolio Kaupinio ir žiūrėti vaizdus ir tai yra tikrai ne vien fotografijos albumas, bet pasakojimas apie nostalgiją kaip emocinį ir filosofinį konceptą.“
Pats knygos autorius, fotografas Imantas Selenis akcentuoja ilgą kūrybos kelią ir bendruomenišką knygos gimimą: „Ačiū visiems, kas susirinko, viską dariau iki paskutinės valandos – ne todėl, kad esu tas studentas, kuris viską ruošia paskutinę minutę, o todėl, kad tai labai nemažas projektas, trukęs pusantrų metų. Norėjau, kad albumas būtų ne tiesiog „mūsų rajonų“ dokumentika, o fotografijos kūrinys, kuriame po rajonus galima pasivaikščioti ir vizualiai, ir emocionaliai, todėl į šį fotoalbumą įtraukiau tekstą. Kuriant šį projektą įgyvendinau ir meninę intervenciją su 20 žmonių, augusių Vilniaus rajonuose: rodžiau nuotraukas, klausiau jų prisiminimų, pagal juos kūriau naujus kadrus, o mano geras bičiulis Karolis Kaupinis iš to ir savo asmeninės patirties sukūrė esė“.
„Kodėl nostalgija?“ – į šį klausimą Imantas Selenis atsako tiesiai: „Nostalgija turbūt yra vienintelis dalykas, kuris mūsų pilkuosius rajonus gali nuspalvinti gražiom spalvom. Miegamieji miesto rajonai, visur, kur buvo statyti yra tarsi vienodi, bet mums jie gražesni, nes su jais turime emocinį ryšį, būtent čia prabėgo mūsų vaikystė. „Nostalgijos sala“ nėra kvietimas susigrąžinti tai, kas buvo ar romantizuoti praeitį. Tai kvietimas prisiminti ir priimti praeitį, priimti miesto dalį, kurios kartais gėdijamės, vengiame rodyti ir ne visada priimame kaip savą. Nostalgiška spalvų palete spalvindamas laike dylančius pilkuosius mūsų blokinius rajonus žaidžiu su sąvoka – „bjauru, bet labai artima“.“
„Nostalgijos sala“ – sugrįžimas į Vilniaus miegamuosius rajonus, formavusius devyniasdešimtųjų kartą. Selenio fotografijos ir režisieriaus Karolio Kaupinio tekstas tyrinėja, kaip nostalgija gali tapti ne tik prisiminimų forma, bet ir būdu priimti sudėtingą, ne visada gražią realybę. Keliaujant po dabartines mikrorajonų erdves, spalva čia tampa esė nuotaikų atspindžiu, o pasakojimas apmąsto ambivalentišką ryšį su gimtąja vieta, troškimą ištrūkti ir kelią į susitaikymą su savo tapatybe. „Nostalgijos sala“ siūlo žvilgsnį į mikrorajonus kaip į daugialypės istorijos erdves, kurios formavo ir tebeformuoja mūsų identitetą.
Paroda eksponuojama lapkričio 28–gruodžio 7 d. „The Rooster Gallery“, o joje žmonės išvys 20 didelio formato darbų, kurie buvo kruopščiai sukuruoti autoriaus į dvi nostalgijos jausmą formuojančias emocines erdves - džiaugsmo ir ilgesio kambarius, kuriuose lankytojai galės patirti fotografijų albume pristatomas idėjas iš arčiau. Plačiau apie parodą - https://fb.me/e/3Q9ftTyFa .
Knygos leidybą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
Projekto bendrakūrėjas: Kūrybinė NT vystymo kompanija „reefo“. Partneriai: „TAAD foundation“, „Do Architects“.