Leidykla LAPAS pristato šiuolaikinės fotografijos kūrėjo Imanto Selenio fotoalbumą „Nostalgijos sala“ – vizualinę kelionę po Vilniaus miegamuosius rajonus, formavusius devyniasdešimtųjų kartą. Knygoje Selenio fotografijas lydi režisieriaus Karolio Kaupinio esė: spalva ir tekstas čia veikia kaip dvigubas filtras, padedantis pamatyti ne tik prisiminimus, bet ir sudėtingą, ne visuomet dailią realybę.
Debiutinė jaunosios kartos fotomenininko Imanto Selenio knyga-fotoalbumas „Nostalgijos sala“ – tai sugrįžimas į Vilniaus miegamuosius rajonus, kurie formavo devyniasdešimtųjų kartą. Selenio nuotraukos kartu su režisieriaus Karolio Kaupinio tekstu tyrinėja, kaip nostalgija gali tapti ne tik prisiminimų forma, bet ir būdu priimti sudėtingą, ne visada gražią realybę. Keliaudamas po dabartines miegamųjų rajonų erdves, fotografo žvilgsnis jas nudažo emocijomis – spalva čia tampa Kaupinio esė nuotaikų atspindžiu. Kartu jie apmąsto ambivalentišką santykį su gimtąja vieta, troškimą ištrūkti ir kelią link susitaikymo su savo tapatybe. „Nostalgijos sala“ siūlo kitokį žvilgsnį į miesto mikrorajonus – ne kaip į vietą, iš kurios reikia pabėgti ar pamiršti, bet kaip į erdvę su daugialype istorija, kuri formavo ir tebeformuoja mūsų identitetą.
„Tai visų pirma – mano istorija. Mano išgyvenimai, mano žvilgsnis, tai, ką matau ir jaučiu vaikščiodamas po rajonų kiemus. Tačiau dalindamasis nuotraukomis ir mintimis pastebėjau, kad nesu vienas – daugelis atpažįsta tuos pačius jausmus, vaizdus, kvapus. Tai, kas buvo tik mano, tapo mūsų“, – sako Imantas Selenis.
Albumas siūlo kitokį mikrorajonų perskaitymą - ne kaip vietų, iš kurių norisi pabėgti, o kaip daugiasluoksnės tapatybės erdvių, kuriose susikerta asmeniniai ir kolektyviniai pasakojimai. Imantas Selenis sąmoningai kuria įtampą tarp grožio ir šiurkštumo: dokumentiškai tikri vaizdai susitinka su spalvos „emociniu sluoksniu“, o Karolio Kaupinio tekstas kartais papildo, kartais dekonstruoja vaizdą.
„Mano nuotraukos turi du sluoksnius. Pats vaizdas lieka nepakeistas - fotografuoju tai, kas yra. Tačiau įvedu antrą sluoksnį – spalvą. Ji ne maskuoja realybę, o iškelia emocinį atspalvį… Aš nesiekiu vaizduoti nei gražiau, nei baisiau, nei tai, kaip buvo – man svarbu papasakoti visą istoriją“, – teigia autorius.
Fotografas savo darbuose sąmoningai vengia nostalgiškos „cukraus pudros“: „Norėdamas, kad vaizdas liktų gyvas ir atviras interpretacijai, palieku disonanso. Spalvos gal ir sušvelnina pirmą įspūdį, bet kadre visada lieka nepagražintos realybės dalis – trintis, keistumas, kažkas, kas priverčia sustoti.“
Knygos vizualinis naratyvas jungiasi su kolektyvinės atminties tyrimu - knygos autorius kalbėjosi su dviem dešimtimis to paties laikmečio ir rajonų žmonėmis, jų pasakojimai veikė kadrų atranką ir tonaciją. „Kūrimo procesas buvo dialogas: nuotraukos gimė iš mano atminties, bet jas rodžiau kitiems, klausiausi jų atsiminimų, leidausi jų paveikiamas ir iš jų gimdžiau naujus vaizdus“, – pasakoja knygos autorius.
Albumas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis, todėl atviras tiek Lietuvos, tiek tarptautinei auditorijai. „Nostalgijos sala“ pratęsia plačiai nuskambėjusią Imanto Selenio seriją „Hawaii“, tačiau čia žvilgsnis priartėja - daugiau dėmesio skiriama artimiems kadrams, paviršių sluoksniams, kas kuria didesnį emocinio artumo jausmą. „Palikau ikoniškiausius „Hawaii“ darbus tam, kad jaustųsi istorijos tąsa, tačiau šį kartą tonacija asmeniškesnė“, – sako Imantas Selenis.
Imanto Selenio knyga-fotoalbumas bus pristatoma ir parodoje, jau lapkričio 28 - gruodžio 7 dienomis, „The Rooster Gallery“ erdvėse. Leidybą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, projekto bendrakūrėjas - Kūrybinė NT vystymo kompanija „reefo“, partneriai: „TAAD foundation“ ir „Do Architects“.