Ar Šiaulių architektūrinį charakterį geriausiai atskleidžia tarpukario modernizmas, pramonės pastatai, karinis oro uostas, legendinis Pietinis, pėsčiųjų bulvaras, o gal miestas, neretai vadinamas Lietuvos postmodernizmo sostine? Rugsėjo 30 d. 18 val. Šiaulių fotografijos muziejuje į vieną pokalbį susirinks naujos leidyklos LAPAS knygos „Šiauliai. Architektūros gidas“ sudarytojos ir bendraautoriai. Jie kvies miestą pamatyti kitaip – per pastatus, viešąsias erdves ir istorijas, pro kurias kasdien galbūt praeiname jų nebepastebėdami.
Rugsėjį pasirodęs „Šiauliai. Architektūros gidas“ – išsamus pasakojimas apie miesto architektūrą nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Jame pristatoma 212 objektų, aštuonių autorių tekstai, archyvinės ir šiuolaikinės fotografijos, pastatų brėžiniai, urbanistinės schemos ir šeši žemėlapiai.
Rugsėjo 30-osios vakarą skaičiai ir datos taps atspirties tašku pokalbiui apie gerokai platesnį klausimą – kas iš tiesų formuoja Šiaulių tapatybę ir ką apie miestą galima suprasti pradėjus skaityti jo architektūrą?
Miestas, kuriam ne kartą teko pradėti iš naujo
Šiaulių architektūros istorija nėra nuoseklus pasakojimas. Per abu pasaulinius karus miestas neteko beveik viso istorinio senamiesčio, jį keitė industrializacija, sovietinė urbanizacija ir nepriklausomybės dešimtmečių statybos. Todėl renginyje bus kalbama ir apie paradoksą: kaip miestas, praradęs didelę dalį savo senosios architektūros, vis dėlto susikūrė tokį ryškų ir lengvai atpažįstamą charakterį?
„Ruošdamiesi atviros architektūros festivaliui „Pastatai kalba. Šiauliai“, savęs ir mieste kuriančių architektų klausėme: koks yra Šiaulių miesto architektūrinis identitetas? Ar miestas, per pasaulinius karus beveik praradęs senamiestį, turi kuo didžiuotis? Ar jis turi savitą dvasią, kurios nerastume kituose Lietuvos miestuose? Dalis atsakymų atsiskleidė festivalio metu, o dar daugiau jų pateikiame šiame architektūros gide“, – knygos pratarmėje rašo jos sudarytojos Aušra Černauskienė ir Vita Soltonaitė-Puslienė.
Vienas tokių atsakymų slypi pramonės istorijoje. Odų, alaus, televizorių, saldainių ir dviračių gamyba keitė ne tik miesto ekonomiką, bet ir jo architektūrą bei kasdienį gyvenimą. Todėl greta reprezentacinių pastatų į gidą pateko fabrikai, cechai, administraciniai pastatai ir darbininkų gyvenamieji rajonai.
Kitas sluoksnis – Šiaulių karinė istorija. Zoknių aviacijos bazės aerodromas, lėktuvų surinkimo angaras ir kiti objektai leidžia miestą perskaityti ir kaip ilgą istoriją turintį strateginį aviacijos centrą.
Nuo Pietinio iki Lietuvos postmodernizmo sostinės
Renginyje neišvengiamai bus kalbama ir apie vieną ryškiausių Šiaulių tapatybės ženklų – Pietinį. Didžiulis sovietmečiu suformuotas gyvenamasis rajonas seniai peržengė architektūros ribas ir tapo kultūriniu reiškiniu bei savotišku šiaulietiškos tapatybės simboliu.
Tačiau gido autoriai kviečia pažvelgti ir į kitą vėlyvojo XX amžiaus Šiaulių sluoksnį – postmodernizmo architektūrą. Būtent jos koncentracija ir savitumas leidžia Šiaulius vadinti viena ryškiausių Lietuvos postmodernizmo architektūros teritorijų.
Šalia jų – viena pirmųjų pėsčiųjų gatvių Lietuvoje tapęs Šiaulių bulvaras, Saulės Laikrodžio aikštė, Aušros alėja, tarpukario architektūra, taikomosios dailės kūriniai ir daugybė mažiau pastebimų miesto objektų.
Dalis šių istorijų iki šiol buvo likusios Lietuvos architektūros tyrimų paraštėse. Tradiciniame šalies architektūros pasakojime gerokai daugiau dėmesio skiriama Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai, o ypač sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos Šiaulių architektūra vis dar tyrinėta palyginti nedaug. Todėl naujasis gidas tampa ne tik maršrutu po miestą, bet ir bandymu dokumentuoti jo architektūrinę atmintį.
Apie Šiaulius – su tais, kurie miestą tyrinėjo
Rugsėjo 30-osios pristatyme apie skirtingus Šiaulių architektūros sluoksnius kalbės knygos sudarytojos Vita Soltonaitė-Puslienė ir Aušra Černauskienė bei bendraautoriai Martynas Mankus, Dalia Traškinaitė, Vilija Ulinskytė-Balzienė, Vigmantas Butkus ir Jovita Vilimaitienė. Pokalbį moderuos leidyklos LAPAS įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.
Susitikime bus kalbama ne tik apie tai, kurie pastatai pateko į 212 gido objektų sąrašą. Autoriai diskutuos, kaip apskritai atrenkama tai, ką laikome vertinga architektūra, kodėl vieni miesto sluoksniai tampa jo pasididžiavimu, o kitus ilgai ignoruojame ir ar kasdien šalia matomas pastatas gali pasirodyti visiškai kitoks sužinojus jo istoriją.
„Šiauliai. Architektūros gidas“ papildo daugiau nei du dešimtmečius leidyklos LAPAS plėtojamą Lietuvos miestų architektūros gidų seriją. Ji prasidėjo 2005 m. Vilniaus moderniosios architektūros gidu, o vėliau pasirodė Kauno, Neringos, Palangos, Klaipėdos ir atnaujinti Vilniaus architektūros gidai. Serijos leidiniai miestą siūlo pažinti ne vien kaip žymių objektų rinkinį. Pastatai juose tampa būdu kalbėti apie visuomenę, ekonomiką, politines permainas, kasdienybę ir tai, kaip skirtingos kartos suprato gerą miestą bei gerą gyvenimą. Dabar į šį Lietuvos miestų pasakojimą išsamiai įrašomi ir Šiauliai – nuo istorinio centro ir tarpukario modernizmo iki fabrikų, karinės aviacijos, Pietinio ir postmodernizmo.
Knygos „Šiauliai. Architektūros gidas“ pristatymas vyks rugsėjo 30 d., trečiadienį, 18 val. Šiaulių fotografijos muziejuje.
Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių turizmo informacijos centras ir „Globalių Šiaulių“ ambasadorė JAV Sondra Litvaitytė. Plačiau apie renginį > https://fb.me/e/76iF5FzcC