2025 metais leidykla LAPAS išleido 14 naujų knygų, pakartojo 9 knygų tiražus, išleido 5 audio knygas, surengė virš 40 renginių ir džiaugėsi autorių bei knygų įvertinimais. Tačiau žvelgdami į praėjusius metus vis dažniau sau užduodavome klausimą, kuris ir tapo šios ataskaitos tema: kiek šiandien kainuoja pasiekti skaitytoją? Prie šio klausimo dar sugrįšime, tačiau pirmiausia – apie knygas ir autorius, dėl kurių šis darbas apskritai turi prasmę.
Lietuvių autorių metai
2025-ieji buvo lietuvių autorių metai. Iš 14 naujų pavadinimų, net 10 parašė Lietuvos autoriai – nuo gerai pažįstamų vardų iki ryškių debiutų. Džiugino ne tik jų kultūrinis matomumas, bet ir skaitytojų dėmesys. Mariaus Buroko poezijos knyga „Seismografas“ sulaukė pakartotinio leidimo ir pelnė reikšmingiausius metų poezijos įvertinimus. Jūratės Čerškutės dešimtmetį rašyta monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ tapo reta išimtimi – akademinis literatūros tyrimas per nepilnus metus beveik išpardavė visą tiražą ir buvo pripažintas geriausia metų negrožine knyga. Skaitytojų dėmesio sulaukė ir Jauniaus Petraičio debiutinis romanas „Tu kažką turi“ bei architekto ir muzikanto Algirdo Kaušpėdo pirmasis romanas „Koplyčia“ (beje, abu jie jau rašo antruosius romanus!).
Greta naujų knygų tęsėme ir ilgesnius leidybinius pasakojimus. Pakartojome architektūros istorikės Marijos Drėmaitės tyrimą-albumą „Arno FUNKcionalizmas“ ir prieš dešimtmetį uždraustą Neringos Dangvydės pasakų knygą „Gintarinė širdis“, kurios sugrįžimą padėjo finansuoti 438 bendraleidėjai. Dvarų architektūros tyrimų seriją papildė antroji Mariaus Daraškevičiaus knyga „Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“, o metų pabaigoje pasirodė pirmasis fotografo Imanto Selenio fotoesė albumas „Nostalgijos sala“.
Ypatingai džiaugiamės, kad metų pradžioje Nacionalinė kultūros ir meno premija už architektūros horizontų atvėrimą ir idėjų sklaidą buvo skirta Marijai Drėmaitei. Šis įvertinimas mums tapo dar vienu priminimu, kodėl architektūros leidyba išlieka viena svarbiausių LAPO krypčių. Kartu nuosekliai dirbome ir tam, kad lietuvių autoriai pasiektų tarptautinius skaitytojus: pasirodė Gabijos Grušaitės romano „Grybo sapnas“ vertimas į anglų kalbą „Mycelium Dream“, dvikalbis buvo ir Imanto Selenio albumas „Nostalgijos sala“, o 2026 metais pasirodys angliškasis Mariaus Buroko „Seismografo“ leidimas.
Praėję metai dar kartą parodė tai, kuo leidėjai dažnai tiki labiau nei rinkos prognozės: skaitytojai vis dar ieško ne tik pramogos, bet ir sudėtingesnių idėjų, tyrimų, poezijos bei knygų, kurios pasilieka ilgesniam laikui.
Dėmesio ekonomika arba 57 procentai
Praėję metai parodė, kad skaitytojai vis dar ieško ne tik populiariausių romanų, bet ir poezijos, tyrimų, architektūros knygų ir grožinės literatūros. Tačiau jie taip pat priminė kitą dalyką – skaitytojas retai atranda knygą atsitiktinai. Arba – tik ištikimiausi LAPO skaitytojai knygas atranda patys. Knygai neužtenka pasirodyti knygyne ar internetinėje parduotuvėje. Ji turi būti pastebėta, aptarta, rekomenduota ir atrasta.
Todėl didelė leidėjo, ypač tokio kaip LAPAS, darbo dalis prasideda knygai iškeliavus į spaustuvę. 2025 metais surengėme 40 renginių ir susitikimų su autoriais, dalyvavome mugėse ir festivaliuose, dirbome su žiniasklaida, per 2025 metus publikuota daugiau nei 40 pranešimų spaudai, interviu ir straipsnių, bendradarbiavome su bibliotekomis ir knygynais, ieškojome naujų skaitmeninės komunikacijos būdų. Visa tai darome dėl tos pačios priežasties – kad knyga būtų ne tik išleista, bet ir perskaityta.
Kuo daugiau dėmesio skiriame kiekvienai knygai, tuo aiškiau tai matyti ir finansiniuose rezultatuose. 2025 metais papildomos nuolaidos prekybos tinklams, pardavimo, komunikacijos ir dalis administracinių sąnaudų sudarė net 57 proc. knygų pardavimo pajamų.
Žinoma, šis santykis neatspindi visos leidybos rinkos. Komercinėje leidyboje jis greičiausiai būtų gerokai mažesnis. Tačiau LAPO tikslas nėra išleisti kuo daugiau knygų su kuo mažesnėmis jų pardavimo sąnaudomis.
Priešingai – leidžiame nedaug knygų ir stengiamės kiekvienai jų skirti kuo daugiau dėmesio. Tokia kuratorinė leidybos praktika yra brangesnė, tačiau būtent ji leidžia poezijos rinkiniui sulaukti pakartotinio tiražo, akademiniam literatūros tyrimui tapti bestseleriu savo srityje, o debiutiniam romanui surasti savo skaitytojus.
Kitaip tariant, dalis LAPO leidžiamų knygų pasiekia gerokai daugiau skaitytojų, nei būtų galima prognozuoti vien iš jų temos, žanro ar pradinio tiražo. Tačiau tai turi savo kainą. Kuo mažesnė potenciali auditorija, tuo didesnės investicijos reikalingos tam, kad knyga būtų pastebėta. Kai kuriais atvejais knygą parduoti gali kainuoti net daugiau, negu pajamos, gautos ją pardavus.
Tai veda prie dar vienos išvados. Mūsų patirtis rodo, kad į knygą investuoti verta tik tuomet, jeigu tikimasi parduoti ne mažiau 2000 egzempliorių. Leidiniams, kurių auditorija mažesnė, dažniausiai reikia bent dalinio finansavimo. O knygos, kurių tikimasi parduoti iki 1000 egzempliorių, dažniausiai gali būti leidžiamos tik tuomet, kai jų atsiradimą pilnai finansuoja valstybė, verslo partneriai, fondai ar bendraleidėjai. Paradoksalu, bet būtent tokios knygos yra kultūriškai svarbios ir sudaro didžiąją dalį LAPO katalogo.
Todėl kalbant apie kultūrinę leidybą klausimas dažnai nėra, ar knyga yra svarbi. Jos svarbą įžvelgia redakcija, ir šiandien turinio ir dizaino požiūriu didžiuojamės absoliučiai visomis savo katalogo knygomis. Tą patvirtina ir apdovanojimai bei skaitytojų vertinimai. Svarbiausias mūsų kasdienis klausimas – kaip užtikrinti, kad ji galėtų atsirasti ir pasiekti savo skaitytojus.
Kas finansuoja kultūrinę leidybą?
2025 metais grynosios LAPO knygų pardavimo pajamos augo 19 proc. ir pasiekė 318 156 Eur. Tai svarbiausias įrodymas, kad mūsų leidžiamos knygos randa savo skaitytojus ir kad verta tiek daug dėmesio bei lėšų skirti jų sklaidai.
Tačiau augančių pardavimų kultūriškai svarbioms knygoms ne visada pakanka. 2025 metais knygų leidybai ir kitiems projektams pritraukėme 161 972 Eur finansavimo – 20 proc. daugiau nei metais anksčiau. 71 proc. šios sumos sudarė Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, likusią dalį – privatūs mecenatai ir partneriai.
Per 2025 metus išleidome 14 naujų pavadinimų ir 9 pakartotus tiražus. Kelerių metų investicijos į šiuos leidinius siekė 218 762 Eur, o net 46 proc. šios sumos padengė finansavimo partneriai. Kitaip tariant, be tikslinio finansavimo būtume išleidę maždaug dvigubai mažiau knygų.
Praėję metai dar kartą parodė, kad kultūrinę leidybą finansuoja ne tik valstybė ar verslas, bet ir patys skaitytojai. Ryškiausias pavyzdys – Neringos Dangvydės pasakų knygos „Gintarinė širdis“ pakartotinis leidimas, prie kurio prisidėjo 438 bendraleidėjai.
Kuo kultūriškai svarbesnė, eksperimentiškesnė ar mažesnei auditorijai skirta knyga, tuo sunkiau ją finansuoti vien rinkos principais. Todėl mecenatystė, partnerystės ir skaitytojų palaikymas kultūrinėje leidyboje nėra išimtis – tai viena iš jos gyvavimo sąlygų. Už šį pasitikėjimą esame nuoširdžiai dėkingi visiems savo partneriams ir skaitytojams.
Mažas tiražas nėra mažas poveikis
Knygų sėkmę įprasta matuoti parduotais egzemplioriais, tačiau kai kurios svarbiausios knygos palieka gerokai didesnį pėdsaką nei rodo jų tiražai.
Tarp svarbiausių metų įvertinimų:
– Architektūros istorikei Marijai Drėmaitei paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už architektūros horizontų atvėrimą ir idėjų sklaidą. Per dešimtmetį su autore kartu išleidome 14 knygų – vienos buvo vos kelių šimtų egzempliorių tiražu, o kitos sulaukė net kelių perleidimų.
– Marius Burokas už poezijos knygą „Seismografas“ buvo apdovanotas net keliomis premijomis: Pauliaus Širvio premija, Lietuvos rašytojų sąjungos premija, taip pat pelnė Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausios metų knygos apdovanojimą, pripažinta 2025 m. kūrybiškiausia knyga, taip pat „Seismografas“pateko į 2025 m. vertingiausių knygų ilgąjį sąrašą, o 15min Metų knygos rinkimuose laimėjo kaip geriausia 2025 m. lietuvių autorių poezijos knyga.
– Literatūrologė Jūratė Čerškutė už monografiją „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ pelnė Vytauto Kubiliaus premiją ir 15min apdovanojimą už geriausią lietuvių autoriaus negrožinę knygą. Lietuvos leidėjų asociacijos Knygos apdovanojimuose pelnė nominaciją „Knyga kaip įvykis“, o Metų knygos rinkimuose pateko į 2025 m. vertingiausių knygų ilgąjį sąrašą.
– Aktorė, diktorė Aldona Vilutytė pelnė Audiotekos premiją „Metų balsas“ už Ayn Rand romano „Šaltinis“ įgarsinimą.
– Jaunius Petraitis bei Algirdas Kaušpėdas grožinės literatūros kategorijoje nominuoti 15min Metų knygos rinkimuose.
– Leidyklos dizainerė Aurelija Slapšytė 2025 metais pelnė Lietuvos leidėjų asociacijos Metų dizainerės nominaciją, buvo įvertinta Knygos meno konkurse ir pelnė diplomus už „Seismografą“, „Nostalgijos salą“ bei specialųjį Vilniaus dailės akademijos apdovanojimą už „Didįjį kaminą arba Dvaro virtuvę“. Aurelija Slapšytė taip pelnė ir Kūrybiškumo festivalio ADC*LT 2025 Sidabro žvaigždę už leidyklos LAPAS išleistos Mariaus Buroko poezijos knygos „Seismografas“ dizainą.
Šie apdovanojimai svarbūs ne tik kaip profesinis pripažinimas. Jie rodo, kad knygos vertė nebūtinai sutampa su jos komerciniu potencialu. Kai kurios knygos formuoja profesinius laukus, tampa studijų programų dalimi, įkvepia naujus tyrimus, kūrinius ir viešas diskusijas.
Todėl ir toliau leidžiame knygas, kurių auditorija kartais matuojama šimtais, o ne tūkstančiais skaitytojų. Tikime, kad mažas tiražas nėra mažas poveikis.
Plačiau apie visą veiklos ataskaitą čia > Apie mus > Veiklos ataskaitos – Leidykla LAPAS
Aiškinamąjį raštą prie 2025 metų veiklos ataskaitos rasite čia.