Penktadienio vakarą leidykla LAPAS Kalėdas šventė atsinaujinusioje redakcijoje Vilnius Tech Architektūros fakultete, kur drauge su bičiuliais, autoriais ir partneriais ne tik apžvelgė itin gausius leidyklai metus, bet ir pristatė naujas idėjas, kurios žymi kryptį į ateitį. Vakaro metu buvo atidaryta ir nauja, pasitikėjimu grįsta knygyno erdvė bei pasidžiaugta lietuvių autorių itin sėkmingais kūrybos metais.
Šventė vyko LAPO redakcijoje, įsikūrusioje Vilnius Tech Architektūros fakultete ir įrengtoje drauge su „Būsto harmonija“. Ši vieta tapo ne tik leidyklos namais, bet ir atvira bendruomenine erdve studentams bei fakulteto bendruomenei. Vakaro metu čia buvo pristatytas pasitikėjimo knygynas – erdvė, kurioje lankytojai gali laisvai pasiimti knygą ir atsiskaityti savarankiškai.
„Kai pasitikėjimo šioje šalyje yra labai mažai, nutarėme, kad pasitikėjimo knygynas būtų ta vieta, kur galima tiesiog ateiti, pasiimti knygą, susimokėti laisvai, o po to skaičiuosime rezultatus“, – sakė leidyklos vadovė Ūla Ambrasaitė, džiaugdamasi, kad redakcija jau trečius metus gali kurti Architektūros fakultete. Ji taip pat dėkojo fakultetui ir jo dekanei Daliai Dijokienei, kurios palaikymas leido leidyklai augti ir įsitvirtinti akademinėje aplinkoje. „Rašytas žodis yra labai svarbus ir neišnyks. Sakoma, kad jei tavo žodžio nėra spausdinto knygos pavidale, tai tavęs ir nėra. Labai džiaugiamės, kad po savo stogu turime leidyklą LAPAS“, – susirinkusiems kalbėjo D. Dijokienė, pabrėždama knygų ir leidybos reikšmę universiteto kultūrai.
Kalėdinio vakaro metu buvo pasidžiaugta ir itin sėkmingais lietuvių autorių metais. Leidykla tarp daugybės kitų knygų džiaugėsi išleidusi Jauniaus Petraičio debiutinį romaną „Tu kažką turi“, pirmąjį Imanto Selenio fotoalbumą „Nostalgijos sala“, anglų kalba išleistu Gabijos Grušaitės romanu „Grybo sapnas“, antrąja Mariaus Daraškevičiaus knyga „Didysis kaminas, arba dvaro virtuvė“, perleista Marijos Drėmaitės knyga „Arno Funkcionalizmas“, pirmąja leidyklos poezijos knyga - Mariaus Buroko „Seismografu“, Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“, o taip pat Algirdo Kaušpėdo debiutiniu autofikciniu romanu „Koplyčia“. Pats A. Kaušpėdas savo kalboje įvardijo LAPĄ kaip išskirtinę vietą Lietuvos kultūros lauke: „LAPAS tapo autentiškos kūrybos laboratorija – nuo akademizmo iki avantiūrizmo. Įvairovės šaltiniu. O įvairovė, kaip žinia, yra visa ko pagrindas.“ Kulminacija tapo Algirdo Kaušpėdo laisvo kūrėjo manifestas, kuriame jis kalbėjo apie meną kaip laisvės formą, kūrėjo atsakomybę ir kultūros vaidmenį stiprinant visuomenės atsparumą. „Laisvės paslaptis yra drąsa, o kaina – atsakomybė, nes iš atsakomybės gimsta kultūra“, – sakė autorius.
Vakaro metu taip pat plojimais pasveikinti gausiai apdovanoti LAPO autoriai. Poezijos knygą „Seismografas“ išleidęs Marius Burokas džiaugėsi, kad tai pirmoji poezijos knyga leidyklos lentynoje, ir išreiškė viltį, jog ji atvers duris ir kitiems poetiniams leidiniams. Jūratė Čerškutė, kurios knyga „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ taip pat pelnė ne vieną apdovanojimą, pabrėžė mokslo ir akademinės knygos svarbą: „Aš rašiau šią knygą ne galvodama apie premijas ar knygos skaitytojus, o norėdama papasakoti apie Gavelį. Man vis dar šokas, kad žmonės skaito mokslinę knygą – didžiulis džiaugsmas už mokslą!“
Ypatingai buvo pasidžiaugta ir Marijos Drėmaitės Nacionaline kultūros ir meno premija, kuri, pasak Ūlos Ambrasaitės, yra reikšminga ne tik autorei, bet ir visai leidyklai, su kuria per metus išleistas įspūdingas skaičius knygų. Šia proga susirinkusieji buvo pakviesti įsitraukti į leidyklos ateitį – siūlyti knygų idėjas ir kartu pildyti LAPO leidybos planus.
„Šie metai leidyklai tapo augimo metais – gausūs autoriais, knygomis ir apdovanojimais“, – apibendrino Ū. Ambrasaitė. „Todėl linkime sau ir visiems kultūros sektoriaus kolegoms daugiau laisvės, daugiau drąsos ir daugiau avantiūros ateinančiais metais.“