Likus dar keliems vasaros savaitgaliams leidykla „Lapas“ kartu su architektūros istorike, Vilniaus universiteto profesore Marija Drėmaite siūlo skirti laiko lėtam pasimatymui su Vilniumi. Kitaip nei įprasta. Šįkart – kelionė ieškant Vilniaus secesijos stiliaus objektų.
Norintiems pastatus ne tik pamatyti, bet ir pažinti išsamiau, į pagalbą ateina Vilniaus architektūros gidas – leidinys, kuriame pateikiamos nuotraukos, tikslūs pastatų adresai, komentarai apie svarbias ar pastatus išskirtiniais darančias detales, jų istorijos.
„Secesijos (moderno, „art nouveau“) stilius į Vilnių atkeliavo apie 1900 metus ir gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Vilniaus secesija inovatyvumu neprilygsta Vienos, Briuselio ar Rygos architektūrai, tačiau vaikščiodami Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis aptiktume apie 40 įdomių šio stiliaus pavyzdžių. Penkis ryškiausius siūlau aplankyti su Vilniaus architektūros gidu“, – sako profesorė, Vilniaus, Palangos, Neringos architektūros gidų ir kitų architektūros istorijos leidinių autorė.
-
Architekto vila (M. Valančiaus g. 3, arch. Antonis Adamas Filipovičius-Dubovikas). Pasivaikščiojimą siūlau pradėti gatvelėje ant Tauro kalno – čia pastatyta paties architekto vila yra ankstyviausias ir ryškiausias secesijos stiliaus pavyzdys Vilniuje. Naują estetiką atspindi dinamiškas, laiptuotas vilos tūris, laisvas asimetriškas planas, lenktos langų angos, fasado ir tvoros linijos ir vešlios augmenijos dekoras.
-
Nusileidus nuo Tauro kalno link Lukiškių aikštės pasitinka Pirklių klubas (Gedimino pr. 35, arch. Michailas Prozorovas, 1913 m.). Rūmus pasistatydino Vilniaus pirklių ir pramonininkų bendrija, čia įrengusi savo parduotuves, patalpas susirinkimams ir puošnią salę. Išorėje persipina vėlyvosios secesijos ir modernizuoto neoklasicizmo formos, o pastatą vainikuoja Žemės rutulį laikančio Atlanto skulptūra.
-
Lukiškių kolonija (Kražių, J. Tumo-Vaižganto, J. Savickio gatvės, arch. Augustas Kleinas, 1911-1913 m.). Tai vėlyviausias ir gražiausias Vilniaus žemės banko ir žinomo filantropo Juozapo Montvilos (Józef Montwiłł) inicijuotas ir pastatytas gyvenamasis kvartalas, kuriam didelę įtaką padarė Anglijos ir Belgijos secesinių vilų ir miesto namų architektūra. Namų planai ir fasadai individualūs, nors ir sukomponuoti pagal panašią schemą. Bokšteliai, erkeriai, stogeliai suteikia tapybišką romantinį atspalvį.
-
Kitoje Lukiškių aikštės pusėje, vienoje nedidelių gatvelių stovi įspūdingas namas: Kaštonų gatvės daugiabutis (Kaštonų g. 3, 5, arch. Boleslovas Stankevičius, 1913 m.). Tai savito architektūrinio sprendimo „dvigubas“ namas, suporuotas veidrodinės simetrijos principu. Keturių aukštų daugiabutis išsiskiria unikaliu dekoru, artimu šiaurietiškam nacionaliniam romantizmui ir Rygos secesijos dekorui. Unikalus vandens augalų motyvo reljefinis plafonas.
-
Mini ekskursiją siūlau užbaigti Pamėnkalnio gatvėje, kur stovi penkių nuomojamų namų kompleksas (Pamėnkalnio g. 14, 22, 24, 26, 28, arch. Eduardas Rouba, 1912 m.). Šią namų grupę suprojektavo diplomą Rygos politechnikos institute įgijęs architektas, todėl jame atsispindi rygietiškos secesijos įtaka. Tačiau kurdamas pastatų dekorą autorius leido veikti fantazijai – kiekvienas fasadas originalus, su tik jam vienam būdingais motyvais, o vertikalias laiptinių dalis užbaigia unikalūs ornamentuoti plafonai.
Daugiau pastatų ir jų istorijų – knygoje „Vilnius 1900–2025. Architektūros gidas“, sudarytame Marijos Drėmaitės ir Rūtos Leitanaitės. Tai – vienas iš 5 architektūros gidų, tarp kurių ir Klaipėdos, Palangos, Neringos bei Mėnulio architektūros gidai.