Pažinti Neringą per architektūrą: ką verta pamatyti?


Susiplanuoti maršrutą patiems ir pažinti Kuršių neriją kitaip, per architektūrą, kviečia leidyklos „Lapas“ išleista knyga „Neringa. Architektūros gidas“. Šalia 90 pastatų ir objektų istorijų čia pirmą kartą vienoje vietoje papasakota menkai žinoma Neringos istorija. Penkerius metus žymių istorikų ir architektūros tyrinėtojų rengtas gidas gausiai iliustruotas archyvinėmis ir šiandienos nuotraukomis, brėžiniais ir keturių gyvenviečių Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos – žemėlapiais su pažymėtais lankytinais objektais. 

Laukiant knygos pristatymo liepos 13 dieną Thomo Manno festivalyje, leidyklos vadovė Ūla Ambrasaitė dalijasi savo rekomendacijomis, kokiais architektūriniais objektais verta pasidomėti vasarojant Neringoje.

Ikikarinės Juodkrantės vilos 

Prieš įsteigiant Neringos miestą 1961 m., Kuršių nerijos centru laikyta Juodkrantė. Čia kurortinių užuomazgų ėmė rastis dar XIX a. viduryje, kai šalia žvejų kaimo pradėjo augti prabangesnių vilų kvartalas Kalno gatvėje. Daugelis vilų išsiskiria būdingais dekoratyviniais sprendimais – taip Tilžės apskrities dvariškiai ir kiti vilų savininkai siekė sukurti patrauklų prabangos įspūdį. Apie vilą „Flora“ (1868), „Hubertus“ (1889), „Liselotte“ (1883) ir kitas kurortavimo pradžią menančias vilas ir jų savininkus detaliai papasakota Neringos architektūros gide. 

Preilos gelbėjimo stotis  

NidosSmiltynės pl. 29, Preila (archit. Algimantas Sviderskas, 1984; rekonstrukcija 2016) 

Tai vienas pirmųjų statinių griežtos pakrantės apsaugos teritorijoje, ant kopagūbrio. Netipinio projekto monolitinio gelžbetonio konstrukcija skiriasi nuo Juodkrantės ir Nidos lengvos konstrukcijos gelbėjimo stočių. Šį pastatą 2016 m. naujai atskleidė „Do architects“ komanda, suprojektavusi vitrininius langus ir pastačiusi nedidelį amfiteatrą-laiptus į jūros pusę. Ikoniška Preilos gelbėjimo stotis po rekonstrukcijos tapo turbūt pirmąja Kuršių nerijos viešąja erdve Baltijos jūros kopose pritaikyta žmonių patogumui ir įkvepianti labiau džiaugtis saulėlydžiais bei laukine lietuviško pajūrio gamta. 

Preilos mokykla ir biblioteka 

Preilos g. 27, Preila 

Preiloje idiliškoje vietoje ant marių kranto nuo seno veikė mokykla. Sudegus senajai Preilos mokyklai, nauja pastatyta 1907 m. pagal tipinį Prūsijos kaimo mokyklos projektą iš netinkuotų raudonų plytų, šoniniu fasadu atgręžta į marias. Pervalkos ir Preilos gyventojų vaikai šią mokyklą lankė ir po Antrojo pasaulinio karo. Dabar čia įkurtas Neringos savivaldybės bibliotekos Preilos filialas. Atėjus paskaityti knygų arba šiaip apsidairyti galima nesunkiai įsivaizduoti senųjų kuršių gyvenimą prie marių, kartais audringų ir atšiaurių, kartais – melancholiškai mėlynų.

VDA Nidos meno kolonija 

E. A. Jonušo g. 3, Nida (archit. Algimantas Kančas, Tomas Petreikis, 2008–2016)

Nidoje sovietmečiu Parnidžio kopos papėdėje buvo suplanuotas buitinis kompleksas, įrengta ir maisto saugykla. Vėliau patalpas atidavus Vilniaus dailės akademijai, čia reziduodavo menininkai. Maždaug prieš dešimtmetį pastatas buvo rekonstruotas pagal kauniečių „Kančo studijos“ projektą.

Menininkų rezidencijų centras, įkurtas Vilniaus dailės akademijos iniciatyva, yra puikus rekonstrukcijos pavyzdys. Įsikūręs toliau nuo miesto centro, buvusių sandėlių vietoje, po rekonstrukcijos pastatas atvėrė savo erdves kūrybiniam darbui ir ramiam poilsiui. Šalia gyvenamųjų kambarių-studijų įkurtos parodų ir konferencijų salės, skaitmeninė vaizdo laboratorija, skaitykla ir biblioteka su vaizdu į švyturį bei mišką, atvira stogo terasa.

Pastatas tęsia XIX a. viduryje užgimusią meninių rezidencijų Nidoje tradiciją.

Kopų prižiūrėtojo namas Nidoje

G. D. Kuverto g. 14, Nida 

XIX a. pastangų suvaldyti gamtą liudininkai Nidoje išlikę kopų prižiūrėtojų nameliai, statyti pagal Prūsijoje paplitusį valdiškų pastatų stilių. Juose gyvendavo keliems dešimtmečiams skiriami kopų pareigūnai. Priskirtų ruožų priežiūra tapdavo didžiuoju jų gyvenimo darbu stabdyti smėlio slinkimą ir nuo užpustymo apsaugoti Kuršių nerijos gyvenvietes. Pirmąkart apie kopų prižiūrėtoją, Nidoje dirbusį Heinrichą Zanderį, užsimenama 1861 m. šaltinyje.

Knygos „Neringa. Architektūros gidas“ tekstų autoriai Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė-Petrulienė, Martynas Mankus ir Vasilijus Safronovas, nuotraukų autorius Norbert Tukaj. 

Vasarojantys Neringoje kviečiami į knygos pristatymą liepos 13 d. 16 val. Nidoje vyksiančiame Thomo Manno festivalyje. Apie Neringos istoriją ir architektūrą su knygos bendraautoriais istoriku Vasilijumi Safronovu ir architektu Martynu Mankumi kalbėsis leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė. Knygą galima įsigyti „Vasaros knygyne“ Nidoje, Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje arba el. knygyne www.leidyklalapas.lt.



Item is added to cart