Ar dizaino paroda gali tapti laišku? O laiškas – kūriniu, grąžinančiu į istoriją žmogų, kurio indėlis ilgus metus liko paraštėse? Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančioje profesoriui Tadui Baginskui skirtoje jubiliejinėje parodoje „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ eksponuojami ne tik vieno svarbiausių Lietuvos dizainerių darbai, juos naujai interpretuoja skirtingų kartų kūrėjai, kviečiami užmegzti savitą dialogą su Baginsko kūryba. Viena jautriausių šių dialogų istorijų tapo dizainerio Manto Lesausko sukurtas darbas – dedikacija ne pačiam profesoriui, o jo žmonai Laimutei Baginskienei, kurios kūrybinis indėlis ilgą laiką liko beveik nematomas.
„Tiesa pasakius, vos sužinojęs, su kokiais kūriniais dirbsiu, supratau, kad mano darbas nebus apie profesorių. Jis bus apie jųdviejų su žmona duetą. O vėliau paaiškėjo, kad iš tiesų tai tapo dedikacija jos kūrybiniam indėliui“, – pasakoja dizaineris Mantas Lesauskas.
Prie parodos Lesauskas prisijungė netikėtai. „Gavau iš parodos vyriausiosios kuratorės dr. Karolinos Jakaitės pasiūlymą sukurti specialų kūrinį su Monrealio stiklais, atsisakius kitam dizaineriui. Tuo metu, rodos, visiems naujiems kūrybiniams pasiūlymams būčiau sakęs ne. Tačiau mintis apie mūsų laikinumą ir tai, kokį palikimą paliekame, privertė sustoti ir neatsisakyti.“ Šis kvietimas tapo ne tik nauju kūriniu, bet ir savotišku tyrimu, vedusiu prie iki tol beveik negirdėtos istorijos.
Parodoje eksponuojamas ne tik Lesausko sukurtas objektas, bet ir jo parašytas viešas laiškas Laimutei Baginskienei. Jame dizaineris prisipažįsta, kad apie ją iki šiol beveik nieko nežinojo, nors patį Tadą Baginską sutiko dar studijų metais. „Per šiuos kelis mėnesius jaučiau Jūsų intensyvią stebą ir buvimą šalia“, – rašo jis laiške. Analizuodamas archyvą, kalbėdamasis su šeima, kūrėjais ir tyrėjais, Lesauskas suprato, kad pasakojant apie Lietuvos dizaino istoriją būtina kalbėti ir apie tuos, kurių indėlis dažnai likdavo nepastebėtas.
„Neslėpsiu, buvo ir dvejonių – ar nesu dar vienas vyras, demonstratyviai praskleidžiantis uždangą moteriškai kūrybai, bet vis dar kontroliuojantis naratyvą? Tačiau visa tyrimo eiga vedė prie suvokimo, kad šis laiškas turi egzistuoti viešai – kaip priminimas ir tęsinys.“
Dirbdamas su profesoriaus kūryba Mantas Lesauskas sako iš naujo atradęs ir patį Tadą Baginską. „Analizuodamas jo darbus pamačiau, koks svarbus buvo ritmas ir simetrija dekoratyvinėse kompozicijose bei interjeruose. Mane žavi, kad tuo metu, kai kitose dizaino srityse toks mąstymas jau traukėsi, jis išliko ir subtiliai persikėlė į Baginsko kuriamus interjerus.“
Vis dėlto, anot dizainerio, svarbiausias profesoriaus palikimas slypi ne estetikoje. „Man atrodo, kad šiandien aktualiausias jo bruožas – smalsumas ir nuolatinis noras dirbti su kitų sričių menininkais bei iš jų mokytis. Jis plėtė dizaino ribas ir kūrė sprendimus, kuriuose daug prasmių pastebi net ne kiekvienas žiūrovas, o dažnai – kiti dizaineriai.“
Parodos „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ sumanymas kviečia šiuolaikinius dizainerius ne kopijuoti ar restauruoti istoriją, bet ją pratęsti. Kiekviena interpretacija tampa nauju žvilgsniu į Baginsko kūrybą, o kartu – proga permąstyti, kas lieka už oficialių biografijų ribų. Paklaustas, ką lankytojas turėtų išsinešti iš parodos, Lesauskas atsako netikėta metafora: „Baginsko karjera – kaip sėkmingas raftingas labai aukštų kalnų upe. Tikiu, kad būtent šį jausmą lankytojas ir pajaus.“
Paroda, skirta architekto ir dizainerio Tado Baginsko 90-mečiui Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki rugpjūčio 23 dienos. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dizaino asociacija ir leidykla LAPAS.