Galerijoje VARTAI, praėjusią savaitę buvo pradėta eksponuoti architekto Eugenijaus Gylio jubiliejinė paroda „Tėti, papasakok“, kuri sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo ir gausybės jautrių atgarsių. Dėl itin gausaus lankytojų srauto nuspręsta parodos laiką pratęsti – ją aplankyti bus galima iki šio šeštadienio!
Parodos autorė ir kuratorė, architektė Gilma Teodora Gylytė, pasakoja, kad idėja gimė ne iš noro surengti retrospektyvą, o iš asmeninio poreikio pažinti savo tėtį iš naujo.
„Visą gyvenimą kartu su sese ir mama ragindavome tėtį daugiau tapyti, piešti, fotografuoti. Žinojome, kad jis turi nepaprastai gerą ranką ir akį, tačiau visą profesinį gyvenimą buvo atsidavęs architektūrai. Ši paroda tapo dovana jam – norėjau surinkti jo jaunystės kūrybą į vieną vietą, parodyti ją pačiam autoriui ir apkabinti jį jo paties darbais“, – sako G. T. Gylytė.
Rengdama ekspoziciją ji trejus metus rinko skirtinguose šeimos archyvuose išsibarsčiusius piešinius, tapybos darbus, architektūrinius eskizus, fotografijas ir brėžinius. Kai kurie kūriniai buvo rasti visai atsitiktinai. „Prieš mėnesį senelio sode radau jo tapytą Van Gogą – sudrėkusį, susiglamžiusį, apėjusį voratinkliais. O tėtis tik numojo ranka: „Kam čia to reikia?“ Būtent todėl ir norėjosi viską surinkti, išsaugoti, nuvalyti, įrėminti ir parodyti tėtį per jo kūrybą“, – pasakoja parodos kuratorė.
Ekspozicijoje architekto kūrybinė biografija susipina su asmeniniu gyvenimu. Akių lygyje eksponuojami ranka sukurti darbai – piešiniai, eskizai, tapyba, architektūrinė grafika, o virš jų – Eugenijaus Gylio fotografuotos ir paties ryškintos skaidrės, atveriančios jo gyvenimo akimirkas. „Norėjosi parodyti, kad kūryba pereina į gyvenimą, o gyvenimas – į kūrybą. Taip man atsiskleidė visai kitoks tėtis – ryškus, sodrus, talentingas kūrėjas. Norėjosi tai priminti ir jam pačiam“, – sako G. T. Gylytė.
Pasak architektės, ši paroda kalba ne tik apie vieną žmogų. Ji kviečia prisiminti visą sovietmečiu kūrusią architektų kartą, kuri kūrybinės laisvės ieškojo net ir tuomet, kai jos galimybės buvo ribotos.
„Visada prisimenu tėtį pasakojant, kaip buvo medžiojami geriausi pieštukai, popierius, žurnalai – visa, kas leido bent truputį priartėti prie laisvo pasaulio. Man atrodo, kad būtina kalbėti apie šią kūrėjų kartą, kuri dažnai yra pernelyg kukli ir neįvertina savo pačios palikimo. Ši paroda parodė, koks spalvingas, drąsus ir kūrybiškai derlingas tas laikas buvo“, – pasakoja ji.
Didelis lankytojų dėmesys ir po atidarymo pasipylusios refleksijos, anot kuratorės, tapo ženklu, kad paroda palietė ne tik architektūros bendruomenę. „Labiausiai norėčiau, kad žmonės iš šios parodos išsineštų norą pakalbinti savo tėčius ir mamas, paprašyti jų papasakoti apie savo kūrybą, prisiminimus, darbus, kurie galbūt iki šiol guli stalčiuose. Norisi suspėti tai padaryti, kol jie dar gali papasakoti. Galbūt ši paroda paskatins ne tik kitaip pažvelgti į mano tėtį, bet ir į savo artimuosius.“
Parodą „Tėti, papasakok“ galerijoje VARTAI (Vilniaus g. 39, Vilnius) bus galima aplankyti iki šio šeštadienio imtinai.