Kaip parodyti dizainą taip, kad jis kalbėtų ne tik eksponatais, bet ir pačia erdve? Į šį klausimą atsako Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikianti profesoriaus Tado Baginsko jubiliejinė paroda „Dizaino kontrapunktai“, kurioje lankytojus pasitinka ne tik legendinio dizainerio darbai, bet ir šiuolaikinių kūrėjų kuriamas dialogas su jo palikimu.
Vienas svarbiausių šio dialogo autorių – dizaineris Vytautas Gečas, sukūręs parodos architektūrą. Jo teigimu, ekspozicija buvo sumanyta ne kaip neutralus fonas eksponatams, o kaip savarankiška pasakojimo dalis. „Mano darbas buvo atrasti kūriniams tinkamą vietą erdvėje ir taip pratęsti kuratorių suformuotą parodos naratyvą. Pagrindiniu kūrybiniu uždaviniu tapo atspindėti Tado Baginsko kūrybos laikotarpį bei atskleisti jo daugiabalsę taikomojo meno praktiką“, – pasakoja Vytautas Gečas.
Kai ekspozicija tampa interpretacija
Kurdamas parodos architektūrą V. Gečas rėmėsi ne vien konkrečiais Tado Baginsko darbais, bet ir jo kūrybos principais. „Svarbūs buvo abu aspektai. Norėjosi ekspozicinėje konstrukcijoje ieškoti modernistinės, lakoniškos kalbos. Mane įkvėpė viena Tado baldų parodos fotografija, kurioje atsiskleidžia žaidimas skirtingais pakylų aukščiais. Šio specifinio santykio paieška tapo pagrindiniu scenarijumi – tiek kuriant ryšį su erdve, tiek su eksponatais.“
Todėl parodoje eksponatai nėra tiesiog išdėstyti muziejaus salėse. Jų tarpusavio santykiai, aukščiai, atstumai ir judėjimo trajektorijos tampa pasakojimo dalimi, leidžiančia kitaip pažvelgti į Baginsko kūrybą.
Kodėl Tadas Baginskas aktualus šiandien?
Nors Vytautą Gečą ir Tadą Baginską skiria kelios dizainerių kartos, architektas sako visuomet jautęs vertybinį artumą. „Labiausiai mane žavi laikui nepavaldi Tado Baginsko erudicija ir kompetencija. Ji kyla iš itin plataus jo praktikos lauko – interjerų, architektūros, masinės gamybos baldų, parodų architektūros, dekoratyvinių objektų ir kitų sričių.“ Anot jo, būtent šis gebėjimas vienodai laisvai mąstyti skirtinguose masteliuose šiandien išlieka vienu svarbiausių Tado Baginsko palikimo bruožų.
Paroda, kuri kuria Lietuvos dizaino istoriją
Vytauto Gečo nuomone, „Dizaino kontrapunktai“ svarbi ne tik kaip vienam kūrėjui skirta retrospektyva. Ji tampa reikšmingu žingsniu kuriant platesnį Lietuvos dizaino istorijos pasakojimą. „Labai vertinu kuratorės Karolinos Jakaitės darbą formuojant ir atskleidžiant Lietuvos dizaino istoriją. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje šalia dizaino istorijos studijų atsiras ir nuosekliai dėstoma Lietuvos dizaino istorija, galbūt net su jai skirtais vadovėliais. Tadas ir ši paroda tampa svarbiu kertiniu žingsniu formuojant ir įtvirtinant Lietuvos dizaino istorijos pasakojimą.“
Pasak parodos architekto, tai ypač svarbu jaunajai dizainerių kartai, kuri daugelio XX amžiaus Lietuvos dizaino autorių kūrybos iki šiol neturėjo galimybės pažinti sistemiškai. Viena iš išskirtinių parodos idėjų – pakviesti šiuolaikinius dizainerius interpretuoti Tado Baginsko kūrinius. Šis sumanymas, anot Gečo, leidžia dialogui vykti ne tik tarp eksponatų, bet ir tarp skirtingų dizainerių kartų. „Dialogas atsiskleidė dviem būdais. Pirmiausia – per pačios parodos architektūrą, interpretuojančią laikotarpio kontekstą ir susiejančią jį su tuo, kas aktualu šiandien. Antra – per trijų šiuolaikinių dizainerių sukurtas Baginsko darbų interpretacijas: Manto Lesausko kūrinį iš Monrealio parodos stiklo, Vlado Suncovo „Gintaro“ restorano ir viešbučio kėdės interpretaciją bei mano paties sukurtą širmos – dekoratyvinės sienelės – interpretaciją.“
Šios interpretacijos ne kopijuoja originalus, o pratęsia jų istoriją, parodydamos, kaip skirtingais laikotarpiais kuriamos idėjos gali įgyti naujas prasmes.
Paroda „Dizaino kontrapunktai“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki rugpjūčio 23 dienos. Joje pristatoma vieno ryškiausių Lietuvos dizaino kūrėjų kūryba – nuo legendinių baldų, interjerų ir parodų architektūros projektų iki šiuolaikinių interpretacijų, kurias specialiai šiai parodai sukūrė skirtingų kartų dizaineriai. Tai ne tik retrospektyva, bet ir gyvas pokalbis apie Lietuvos dizaino istoriją, jos tęstinumą ir tai, kaip praeities idėjos įkvepia šiandienos kūrėjus.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dizaino asociacija ir leidykla LAPAS.