Chuliganiška, šališka, kandi – tokia yra 1981 m. išleista žurnalisto ir rašytojo Tomo Wolfe’o knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“, kurios taikiniu tampa modernistinė architektūra ir jos importas į JAV. Wolfe’o rykščių gauna ir modernizmo korifėjai, ir plokšti stogai bei šiuolaikinės „stiklo dėžutės“. Kurioje autoriaus provokuojamos ugningos diskusijos apie architektūrą pusėje bus skaitytojas? „Nuo Bauhauzo iki mūsų“ pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, įspūdžiais dalinosi vertėjas Marius Burokas, Giedrė Jankevičiūtė, architektas Martynas Mankus ir architektūros istorikė Marija Drėmaitė, pokalbį moderavo leidyklos LAPAS įkūrėja ir redaktorė Ūla Ambrasaitė. Giedrė Jankevičiūtė, leidyklai pasiūliusi leisti T. Wolfe’o knygą, atkreipė dėmesį, kad nors knyga Lietuvoje atrodo kaip naujiena, svarbu suvokti, jog tai istorinis tekstas, pirmą kartą pasirodęs 1981-aisiais. Modernizmo tyrinėtoja Marija Drėmaitė, parašiusi įvadą T. Wolfe’o...
„Aš rašiau apie laimę. Tiesiog norėjau parašyti bent vieną knygą savo gyvenime, kurią perskaitę visi pasijunta geriau. Ir aš pati ją rašydama pasijusčiau geriau“, – teigia rašytoja Gabija Grušaitė, išgarsėjusi romanais „Neišsipildymas“ ir „Stasys Šaltoka“, o dabar pristatanti pirmąją knygą vaikams „Grožis ir Heizelis“. Tai pasaka apie autorės šunis ir juos priglaudusią Meilę. Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti. Knygos „Grožis ir Heizelis“ pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, dalyvavo knygos autorė Gabija Grušaitė, psichologė-psichoterapeutė Asta...
Rašytoja Gabija Grušaitė, skaitytojams pažįstama kaip romanų „Neišsipildymas“ ir „Stasys Šaltoka“ autorė, pristato trečiąją savo knygą – „Grožis ir Heizelis“. Tai pirmoji Gabijos Grušaitės knyga visiems Vaikams – dideliems ir mažiems. Rašytojos brolis menininkas Gintautas Grušas ją iliustravo savo akvarelėmis. Knygą išleido leidykla LAPAS. „Grožis ir Heizelis“ – tai istorija apie du paprastus šunis ir juos priglaudusią Meilę. Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti. Gabija ir Gintas pasakoja apie bendrą kūrybinį procesą, apie Grožį ir...
„Arba gyveni gyvenimą, arba jį rašai“, – teigė iš Sicilijos kilęs italų dramaturgas, Nobelio literatūros premijos laureatas Luigi Pirandello (1867–1936). Žvelgiant į rašytojo biografiją, nelieka abejonių, kad Pirandello buvo iš tų, kurie gyvenimą rašė: paliko daugiau nei keliasdešimt pjesių ir apysakų, taip pat eilėraščių, parašė septynis romanus, tarp jų ir „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“, kurį pirmą kartą lietuvių kalba išleido leidykla LAPAS (vertė Goda Bulybenko). Chaoso vaikas Pirandello gimė sieros pirklio šeimoje pietų Sicilijoje, Caos (Chaos) pramintoje vietovėje, tad rašytojas neretai save vadindavo „chaoso sūnumi“. Nuo vaikystės žavėjosi tarnaitės jam sekamomis pasakomis ir legendomis, jį kaip klausytoją nunešusiomis į kitą realybę. Greitai pats pradėjo kurti – jau būdamas dvylikos parašė pirmąją tragediją. Jaunystės išgyvenimai, pavyzdžiui, tėvo neištikimybė, darbas...
Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją? Pažvelgti į kiną iš feministinės perspektyvos siūlo leidyklos „Lapas“ naujiena – knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, suteikianti žiūrovams ir žiūrovėms įrankius analizuoti tai, ką mato ekrane, ir kartu užduoti klausimą: kokie stereotipai vis dar veikia mus? Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Ji siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“. Knygą sudaro trys sluoksniai: sąvokos, komiksai...
„Ne sienų aukštumas ar ilgumas yra valstybės stiprybė, ne nuo jų priklauso mūsų saugumas, o nuo piliečių ryžto jas ginti. Bet ginti ne kaip spygliuotas tvoras prieš migrantus, o kaip teisinės ir politinės tapatybės egzistavimo prielaidas“, – sako antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė, kurios knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje“ išleido leidykla LAPAS (knygą iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė).Jusionytė kelerius metus JAV–Meksikos pasienyje savanoriavo kaip paramedikė ir ugniagesė. Jos etnografiniame tyrime siena tampa pagrindine personaže, o gyvenimas pasienyje – knygos veiksmo scena. Iki paskutinio puslapio išlaikydama trilerio įtampą autorė pasakoja apie abipus sienos dirbančius gelbėtojus, kas dieną ieškančius pusiausvyros tarp valstybės saugumo politikos ir mirtiname pavojuje atsidūrusių migrantų gelbėjimo etikos. Apie 2020 m. JAV darbo antropologų asociacijos...
Leidykla LAPAS, sausio 31 dieną švenčianti 9-ąjį gimtadienį, šiemet pirmą kartą vykusiuose Knygos apdovanojimuose buvo pripažinta Metų leidėju. LAPAS skaitytojams pažįstamas iš bestseleriais tapusių romanų Ayn Rand „Šaltinis“, Gabijos Grušaitės „Stasys Šaltoka“ ir kaip leidykla, Lietuvoje išpopuliarinusi architektūros knygas. Tačiau LAPO kolekcija sparčiai gausėja. Koks buvo leidyklos kelias iki šio įvertinimo ir su kokiomis naujienomis ji pasitiks skaitytojus per šių metų Vilniaus knygų mugę? 9-erių metų leidybos proceso iššūkiai ir džiaugsmai Leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė tikina, kad leidyba yra itin lėtas, kompleksiškas, vien intuicija grįstas reputacijos verslas: „Tik šiemet, po ilgų metų rizikos ir darbo be atokvėpio, jaučiu, kad laikas pirmąkart drąsiai švęsti gimtadienį – nes LAPAS jau stiprus. 2014-aisiais tądien būdama vieno žmogaus leidykla į spaudą pridaviau pirmas...
Baltarusių filosofė Olga Šparaga leidyklos LAPAS išleistoje knygoje Revoliucijos veidas moteriškas. Baltarusijos atvejis (iš rusų kalbos vertė Natalija Arlauskaitė) iš feministinės perspektyvos žvelgia į 2020 m. prasidėjusią ir iki šiol baltarusių visuomenėje vykstančią revoliuciją, kurioje autorei pačiai teko dalyvauti. Derindama asmeninę patirtį bei mokslinį žvilgsnį Olga Šparaga nagrinėja politinės atsakomybės ir empatijos praktikas, kurios kaip niekad svarbios Ukrainos karo ir Baltarusijos įvykių kontekstuose, kai rūpestis tampa politiniu veiksmu. Apie revolution-in-progress, seserystės reikšmę ir demokratinės ateities siekį leidyklos LAPAS atstovė Emilija Blockutė kalbasi su knygos autore Olga Šparaga. Moterims Baltarusijos politinėje arenoje tenka svarbus vaidmuo. Kaip tai paaiškinti ir kodėl turėtume apmąstyti politinius įvykius iš feministinės perspektyvos? Kalbant apie 2020 m. Baltarusijos protestus arba, kaip aš vadinu, revolution-in-progress, tuo...
Leidykla LAPAS pristato britų rašytojo Bruce’o Chatwino romaną „Utzas“, atskleidžiantį porceliano kolekcionieriaus, gyvenančio Šaltojo karo metų Prahoje, dramą – bandymą laviruoti tarp meno bei politikos. Ironiškas, intelektualiai sodrus tekstas kviečia kelti klausimą – ar menas gali ne tik išgelbėti, bet ir pavergti? Apie romane liečiamas temas ir naują autorių verstinės literatūros lauke „Paviljono knygų savaitgalyje“ kalbėjosi knygos vertėjas Marius Burokas ir leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė. Pokalbį noriu pradėti nuo tavo paties išsakytos minties apie šios knygos pagrindinį personažą – Utzą. Rašydamas apie knygą paminėjai, jog iš pirmo žvilgsnio galėtų susidaryti įspūdis, kad B. Chatwinas kuria tipišką prisitaikėlio, kuris, regis, be didesnių skrupulų prisitaiko prie visų santvarkų, portretą, bet iš tiesų Utzas yra gerokai sudėtingesnis personažas. Iš kur tas Utzo...
Leidyklos LAPAS išleistoje knygoje „Revoliucijos veidas moteriškas. Baltarusijos atvejis“ baltarusių filosofė Olga Šparaga iš skirtingų perspektyvų supažindina su kaimyninės valstybės kova už demokratiją. Šparaga, nuo pat pradžių dalyvavusi 2020 m. Baltarusijoje vykusiuose moterų maršuose ir buvusi įkalinta už savo veiklą, šioje knygoje reflektuoja lūžines baltarusių visuomenės patirtis ir moterų vaidmenį. Septintajame „Paviljono knygų savaitgalyje“ apie šią knygą, Baltarusijos revolution-in-progress ir feministinę perspektyvą VU TSPMI doktorantė Vilija Navickaitė kalbino knygos vertėją prof. Nataliją Arlauskaitę ir VU TSPMI direktorę prof. Margaritą Šešelgytę. – Kuo lietuvių skaitytojams vertinga ir svarbi ši knyga? Natalija Arlauskaitė: Knyga svarbi dėl kelių dalykų. Tai ne vien Baltarusijos istorija, tai ir mūsų istorija: pagal emocinį įsitraukimą, erdvinį pojūtį. Gerai žinau, kad daug kam Baltarusija atrodė fiziškai, geografiškai...
Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė monografijoje „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai. Nervų ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje“ (išleido leidykla LAPAS) kviečia pažvelgti į XIX a. pradžios vilniečių pacientų ir gydytojų realybę, kurioje persipina beužgimstantis neurologijos mokslas, dabar keliantys nuostabą gydymo metodai ir net liaudies prietarai. Apie keistąjį kaltūno fenomeną, Mėnulio reikšmę to meto medicinai ir praeities pamokas dabarčiai leidyklos LAPAS atstovė Emilija Blockutė kalbasi su knygos autore, neurologe dr. Egle Sakalauskaite-Juodeikiene. Knygos įvade pasakojate, kad budėdama ligoninės priėmimo skyriuje svarstėtė, kaip viskas vyko anksčiau. Ar sudėtinga buvo pereiti iš šiuolaikinės medicinos į istorijos tyrimų lauką? Tiesą sakant, susidūriau ne su iššūkiu, o su dideliu džiaugsmu. Istorijos lauke pailsėdavau nuo dabarties rūpesčių, nuo ligoninės kasdienybės. Skaitydavau lotynų, lenkų ir kitomis...
Paleko architektų studija (PAS), įkurta 2000 metais, šiandien vadinama vienu kūrybiškai stipriausių architektų kolektyvų Lietuvoje. Leidykla „LAPAS“ pristato naujieną – knygą „PAS. Paleko architektų studija 2“ lietuvių ir anglų kalbomis, kurioje užfiksuota keturiolika PAS metų, įgyvendintų projektų ir neišsipildžiusių idėjų, Rolando Paleko esė apie šiuolaikinį miestą ir architektą bei buvusių bendradarbių pokalbai su studijos partneriais, leidžiantys pažvelgti į architektų darbo užkulisius. Architektė, buvusi PAS kolegė, architektų studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė kalbasi su architektu, PAS įkūrėju, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rolandu Paleku (pokalbio ištrauka iš knygos „PAS. Paleko architektų studija 2“). Andrė: [...] Jūs pats save įvardytumėte kaip solo ar kaip komandinį kūrėją? Rolandas: Nebežinau. Iki šiol visada deklaravau komandiškumą, įsiklausymą, bet lygiagrečiai daugelį metų girdžiu, kad...
