Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus monografijoje „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ (išleido leidykla LAPAS) siūlo atidžiau pažvelgti į Panerius: Vilniaus pakraštyje besidriekiančią, romantišką, kurortu turėjusią tapti erdvę, virtusią masinių žudynių – Holokausto sušaudant ir kitų nacių nusikaltimų žmoniškumui – vieta. Knygoje gilinamasi į Panerių memorialo istoriją ir narpliojami atmintį apie aukas apraizgę procesai. Kodėl mums reikia atminties vietų ir ką Panerių memorialo biografija liudija apie mūsų pačių atmintį? Dėl kokių priežasčių Paneriams skirtingais istoriniais laikotarpiais vis pritrūkdavo deramo dėmesio? Apie tai knygos autorius Zigmas Vitkus kalbasi su leidyklos LAPAS vadove Monika Gimbutaite. – Knygos pratarmėje rašai apie besikeitusį ir nevienareikšmį savo paties santykį su Paneriais: nuo pirmą kartą atvykus į Panerius toptelėjusios minties,...
Ugnė Žemaitytė Šiemet leidyklos „Lapas“ išleista pasaulinio garso architekto Remo Koolhaaso knyga „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ – tai kultinis pasakojimas, tapęs ode žmogaus kūrybiškumui, architektūrai ir visa tai talpinančiam Niujorkui. Apie architektūros ir literatūros taisykles laužantį kūrinį kalbamės su knygos vertėja Skaiste Aleksandravičiūte ir lietuviškojo leidimo įvado autoriumi, specialiuoju redaktoriumi Matu Šiupšinsku. – Kuo žymus Remas Koolhaasas? Matas: Jis kaip Le Corbusier – vienas iš asmenybės kulto pavyzdžių, kai visa profesinė veikla ir dalyvavimas įvairiuose procesuose padaro architektą dievuku. Olandas Koolhaasas yra pasaulio architektas. Daugybė žmonių, dirbusių su juo OMA biure, vėliau išsinešė įvairių instrumentų bei minčių ir pritaikė jas skirtinguose pasaulio kampeliuose – OMA savotiškas trend-maker’is. Skaistė: Manau, svarbu žiūrėti atskirai į knygos „Karščiuojantis Niujorkas“ bei paties autoriaus žinomumą....
Kontroversiškasis Ayn Rand romanas „Šaltinis“ – tai pasaulinis bestseleris, literatūros klasika spėjęs tapti romanas apie idealo siekį, meilę, galią, pinigus ir architektūrą. Pirmą kartą lietuvių kalba romanas pasirodė 2020 metais ir pirmasis jo tiražas buvo sparčiai išpirktas. Šiandien, praėjus dvejiems metams, „Šaltinis“ sugrįžta į knygynų lentynas – leidykla „Lapas“ pristato antrąjį knygos tiražą. Apie abejingų nepaliekantį „Šaltinį“, Ayn Rand idėjas ir naujas prasmes, kurias romanas ir jo veikėjai įgauna šiandienos įvykių kontekstuose, leidyklos „Lapas“ atstovė Jonė Šulcaitė-Brollo kalbasi su „Šaltinio“ vertėju, poetu Mariumi Buroku. – Kas paskatino imtis versti šią knygą? – Keista priežastis, nes apie Ayn Rand girdėjau daug visokių dalykų, daugiausia neigiamų, ir buvau jos neskaitęs. Ketinau skaityti jos romaną Atlas Shrugged [liet. k. „Atlantas atsitiesė“] arba kurią...
2020 m. lietuvių k. pirmą kartą pasirodęs, jau klasika tapęs kontroversiškasis Ayn Rand „Šaltinis“ tebėra skaitytojų geidžiamas romanas. Knygoje persipina aistra architektūrai ir individualizmui – tai nuo bolševizmo bėgusios rašytojos duoklė žmogaus idealui ir jo kūrybinei galiai. Šiandien šį tekstą galime skaityti ir kaip ideologinio karo liudijimą, kai iš radikalių režimų gali rastis jiems prieštaringos, bet ne ką mažiau radikalios idėjos.Kad būtų išleistas antrasis tiražas ir „Šaltinis“ nenustotų kurstyti diskusijų, reikia jūsų pagalbos. Kviečiame knygą užsisakyti iš anksto ir taip finansiškai paremti leidybą.1 - Užsisakykite knygą iki gegužės 18 d.: https://www.leidyklalapas.lt/products/saltinis-ayn-rand-f2 - Jei IKI TREČIADIENIO (gegužės 18 d.) sulauksime 100 knygų užsakymo, iškart spausdinsime naują tiražą ir knygos jums bus išsiųstos birželio 16 d.!Jei iki gegužės 18 d. nesurinksime...
Kviečiame skirti 1,2 proc. GPM leidyklai „Lapas“ ir prisidėti prie knygos lietuvių kalba – Olgos Šparagos „Revoliucijos veidas moteriškas. Baltarusijos atvejis“ – leidybos. Kaimyninę Baltarusiją vis dar dengia nepažinumo šydas – žinios apie jos visuomenę ir ją veikiančius procesus yra fragmentiškos, dažnai lydimos daugybės klišių. Šiandien, Ukrainos karo akivaizdoje, kaip niekad svarbu nepamiršti ir kitoje Rytų Europos valstybėje vykusio bei tebevykstančio pasipriešinimo diktatūrai. Baltarusių filosofė OLGA ŠPARAGA – filosofijos mokslų daktarė, kelių monografijų autorė, aktyvistė ir opozicionierė, prisilietusi prie Moterų maršų judėjimo nuo pačių jo ištakų, 15 parų kalėjusi už savo veiklą ir galiausiai privalėjusi palikti šalį.Autorė savo esė atsispiria nuo 2020 m. įvykių Baltarusijoje ir Moterų maršų, reflektuoja lūžines baltarusių visuomenės patirtis bei moterų vaidmenį jose. Ši 2021 m. Vokietijos...
„Padėkime perlą tamsoje – jis spingsės, o nutviekstas saulės spindulių praras brangakmenio žavesį, taip, man rodos, ir su grožiu – be šešėlių nebus ir jo“, – tokiais žodžiais pasinerti į prieblandą kviečia leidyklos „Lapas“ išleista japonų rašytojo Jun’ichirō Tanizaki esė „Odė šešėliams“. Ši 1933 m. pirmą kartą pasirodžiusi ir jau į dešimtis kalbų išversta knyga įtraukta į skirtingų disciplinų studijų programas bei privalomų perskaityti knygų sąrašus.„Odė šešėliams“ – tai vieno iškiliausių japonų rašytojų Jun’ichirō Tanizaki duoklė senajai japonų kultūrai. Atsigręždamas į architektūrą, teatrą, muziką, maistą ir net tualetų dizainą, autorius tyrinėja japonų estetiką, per šimtmečius neatsietą nuo šešėlių žaismo, kartu pripažindamas, kad XX a. pradžioje Japonijoje plitusios inovacijos iš Vakarų – pirmiausia elektros lemputė – metė rimtą iššūkį senajai kultūrai.Architektūros...
Įvairialypė architekto kasdienybė ir kūrybinių įkvėpimų metropolyje paieškos – tai pasaulinio garso architektų Remo Koolhaaso ir Reiniero de Graafo knygų temos. Išverstos į lietuvių kalbą, knygos „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ ir „Keturios sienos ir stogas: sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“ papildo leidyklos „Lapas“ seriją „Architekstai“.Vieno sėkmingiausių tarptautinių architektūros biurų OMA partneriai R. Koolhaasas ir R. de Graafas kviečia ne tik pažinti architektūros amatą, bet ir permąstyti visuomenę. Nors parašytos skirtingais laikotarpiais – 1978 ir 2017 m. – abi knygos žengia už įprastų literatūros apie architektūrą ribų. „Karščiuojantis Niujorkas“ (vertė Skaistė Aleksandravičiūtė) – klasika tapęs intelektualinis manifestas Manhatanui. Apžvelgdamas Niujorko dangoraižių istorinę raidą, R. Koolhaasas meistriškai konstruoja unikalią grūsties teoriją. Pasak architekto ir architektūros istoriko Mato Šiupšinsko, knygos specialiojo redaktoriaus ir...
Kokia architektūra yra šiandien ir kokia laukia rytoj? Ar privalu apsiriboti tik Žemės planeta? O gal architektūra galima vadinti ir Mėnulio tyrinėjimams skirtus zondus ir mėnuleigius? Šie klausimai keliami leidyklos „Lapas“ išleistoje menininko ir mokslininko Paulo Meuserio knygoje „Mėnulio architektūros gidas“. Tai pirmasis leidyklos „Lapas“ pristatomas architektūros gidas, žengiantis už Lietuvos ir Žemės ribų. Dėmesio centre – ne tik kosminiai zondai, mėnuleigiai, erdvėlaiviai, miestų Mėnulyje projektai, bet ir kosminės misijos. Visa tai leidžia architektūrą bei inžineriją sujungti su politika, istorija ir antropologija. „Mėnulio architektūros gidas“ pasakoja apie didelių lūkesčių bei dramatizmo paženklintą kosmoso tyrinėjimą: zondų gyvenimą ir mirtį, politinėmis įtampomis apipintas kosmines lenktynes ir vis dar neapibrėžtą mūsų ateitį Mėnulyje. Tad ši knyga skirta ne tik išimtinai raketų mokslu besidomintiems,...
Kaip tarpukario Lietuvoje užgimė poilsiavimo kultūra ir kokios jos tradicijos gyvos šiandien? Apie tai – leidyklos „Lapas“ išleista dr. Viltės Migonytės-Petrulienės monografija „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“. Knygos autorė, architektūros istorikė teigia, jog susidomėjimas Lietuvos kurortine architektūra ir smalsumas tyrinėti, kokiomis formomis ji skleidėsi tarpukariu, užgimė vaikystės metais Druskininkuose: „Mačiau, kaip keičiasi kurorto gyvenimas ir architektūra, kaip apleisti pastatai įgauna naują formą, kūną, gyvenimą.“ Autorė pripažįsta jaučianti skolą šiam kurortui, kadangi tarpukariu Lietuvai nepriklausę Druskininkai monografijoje išsamiau netyrinėjami. Ši knyga kviečia susipažinti su kosmpolitiškais to meto Lietuvos kurortų miestais ir miesteliais, to meto reklamose vadintais „weekendais“ – nuo Birštono ir Palangos iki Aukštosios Panemunės, Likėnų, Lampėdžių ar Kulautuvos. Tarpukariu užgimusi poilsio kultūra ir...
Ką apie miestą ir jo gyventojus gali papasakoti tik planuose ir eskizuose išlikę projektai? Kokios buvo praeito amžiaus architektų ir urbanistų ambicijos dėl Lietuvos sostinės? Apie tai – leidyklos „Lapas“ išleista Marijos Drėmaitės ir Rasos Antanavičiūtės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“, lydinti Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“. „Vilnius yra tokioje geografinėje padėtyje, kur susidaro didžiojo tarpkontinentalinio susisiekimo mazgas, ligi šiol tinkamai neišnaudotas dėl politinių sąlygų. Didžiųjų kelių susikryžiavimas duoda impulso mūsų sostinei augti ir plėstis“, – tokiais Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, vieno iš ankstesniųjų Vilniaus miesto vyriausiųjų architektų, žodžiais pradedamas „Neįgyvendintas Vilnius“. Ši knyga – tai vaizduotę audrinantis pasakojimas apie laiko ir ideologijų keičiamą miestą. Skaitytojai kviečiami pažinti urbanistines utopijas, architektūrines ir memorialines vizijas, taip ir netapusias realybe. Daugiau nei 100...
Nauja LAPO knyga: Mariaus Daraškevičiaus „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“ „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“ – tai Mariaus Daraškevičiaus istorinė architektūros bei antropologijos studija, kviečianti skaitytoją praverti dvaro vaistinėlės duris ir susipažinti su dvarų kasdienybės užkulisiais.Kada vaistinėlė atsirado ir kaip keitėsi? Ką naujo apie dvaro kasdienybę mums atskleidžia vaistinėlės patalpa ir čia saugoti turtai? Galiausiai, ar gali būti, kad naujas formas įgijusios vaistinėlės egzistuoja ir šiandien? Leidinyje aptinkami ne tik detalūs vaistinėlės kaip namų erdvės aprašymai, bet pristatoma ir gausybė nuo pašalinių akių slėptų gėrybių: nuo vaistų ir tinktūrų iki dvarininkių „laboratorijose“ pagamintų gražinimosi priemonių, nuo trauktinių iki nekasdienių gardėsių. Tyrinėdamas vaistinėles, knygos autorius atskleidžia ir platesnį to meto kontekstą. Mokslinėje studijoje pristatoma bajorijos kasdienybė bei svetingumo tradicijų raida. Pasak...
Apie kokias moteris kalba lietuviškas dokumentinis kinas po nepriklausomybės atkūrimo ir kaip bėgant laikui keičiasi moterų portretai šalies kine? Šiuos klausimus kelia birželio 17 d. startavusi nemokama kino programa „Fokuse: moteris dokumentikoje“, kviečianti atsigręžti į moterį ir jos reprezentaciją Lietuvos dokumentiniame kine. Programos atspirties tašku tapo leidyklos „Lapas“ neseniai išleista Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudaryta straipsnių rinktinė „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, į dienos šviesą iškelianti pamirštas moteris kūrėjas ir nagrinėjanti moterų reprezentacijos kine klausimus. Kaip programos dalis birželio 22 d. kino ir medijų erdvėje „Planeta“ vyko diskusija apie moterų portretus lietuviškame dokumentiniame kine, kurią galite rasti čia >>> PROGRAMA Ilgametražiai filmai birželio 17–liepos 30 d. SINEMATEKA.LT „Mūsų portretai“ (Karla Gruodis, Laimė Kiškūnė, 1994, 53 min.) „Julija“ (Johanna Jackie Baier, 2012,...
