SKAITYTI IŠTRAUKĄ
fikciniai memuarai – karo kasdienybė – vaiko akimis
Sulaukęs keturiolikos metų Anatolijus Kuznecovas savadarbiame sąsiuvinyje ėmė fiksuoti tai, ką žinojo, matė ir girdėjo apie Kyjivo žydų žudynes Babyn Jare, karo belaisvių mirtį, okupantų dirbtinai sukeltą badą, ukrainiečių tremtį į Vokietiją ir gimtojo miesto niokojimą. Šiuos užrašus jis vėliau papildė kitų išgyvenusiųjų atsiminimais ir sukūrė istoriškai vieną tiksliausių bei emociškai paveikiausių Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų liudijimų – antitotalitarinį ir humanistinį romaną-dokumentą Babyn Jaras.
Babyn Jaras – tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, ir nuotykinis romanas, ir berniuko brendimo Babyn Jaro šešėlyje istorija. Kasdienybe tapusio karo fone gyvybingasis Tolia mušasi dėl runkelių, parkuose su seneliu renka kaštonus, vagia egles, bando verslauti. Dar jis labai myli katiną Titą ir grumiasi dėl pasmerktų sudeginti knygų.
Sovietmečiu Babyn Jaras buvo negailestingai išcenzūruotas, ištrinta apie ketvirtadalį teksto – vìsos režimui neparankios užuominos. Slapčia į Didžiąją Britaniją išgabentas kūrinio rankraštis buvo publikuotas, kaip ir šiame leidime, pasviru šriftu pažymėjus cenzūruotas vietas.
Vertimą į lietuvių kalbą papildo istoriko Zigmo Vitkaus parengti komentarai ir įvadinis straipsnis. Jame pateikiama autoriaus biografija, aptariama pasaulėžiūra, teksto istorija ir pačiõs masinių žudynių vietos – Babyn Jaro – raida.
Babyn Jaro žudynių istorija kelissyk įvairiais būdais trinta, pamiršta, tiesiogine žodžio prasme sulyginta su žeme. Savo pasakojimą apie Kyjivo žydų katastrofą Anatolijus Kuznecovas kuria neturėdamas modelio, ieškodamas savo būdo sujungti dokumentą ir prisiminimus, žinojimą apie tai, kas įvyko ir ką vėliau pasakojo kiti žmonės. Šiuolaikiniai leidimai, taip pat šis lietuviškasis, pateikia katastrofos kroniką, totalitarinių santvarkų panašumo apmąstymą ir sykiu pasakojimo kontrolės, cenzūros pieštuko dokumentą.
– prof. dr. Natalija Arlauskaitė (VU TSPMI)
APIE AUTORIŲ
Anatolij Kuznecov (1929–1979) – kyjivietis rašytojas, vaikystėje išgyvenęs sovietų valdymą ir nacių vykdytą Ukrainos okupaciją, tapo žudynių Babyn Jare liudininku. 1966 m. sovietiniame žurnale Junost dalimis publikavo stipriai cenzūruotą knygą Babyn Jaras. Sulaukęs 40 metų pabėgo į Didžiąją Britaniją ir pasiprašė politinio prieglobsčio. 1970 m. išleido slapta iš SSRS išsivežtą nekupiūruotą Babyn Jaro tekstą – klasikinį Antrojo pasaulinio karo liudijimą. Nuo 1972 m. dirbo „Svobodos“ radijuje. Daugiau apie autorių.
METRIKA
Iš rusų kalbos vertė: Zigmas Vitkus
Recenzentai: prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), prof. dr. Natalija Arlauskaitė (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
Redaktorė Dangė Vitkienė
Korektorės: Simona Osipovaitė, Inga Nomeikienė
Dizainerė: Aurelija Slapšytė
Maketavo: Eglė Jurkūnaitė
Projekto vadovė Jonė Juchnevičiūtė
Leidyklos redaktorė Ūla Ambrasaitė
ISBN 978-609-8198-88-1
441 psl., 140x210x30 mm, 0,5 kg
minkštas įrišimas, nespalvotos iliustracijos
versta iš: Анатолий Кузнецов, Бабий Яр. Роман-документ, Москва: Советский писатель, Олимп, 1991.
© 1970 by Anatoli Kuznezov
© Zigmas Vitkus, vertimas į lietuvių kalbą, 2024
© Zigmas Vitkus „Liudijimas apie totalitarinių režimų barbarybę – Anatolijaus Kuznecovo Babyn Jaras“, 2024
© Leidykla LAPAS, www.leidyklalapas.lt, 2024
leidykla LAPAS, 2024 m. birželis
PROJEKTĄ FINANSUOJA
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Tarybos 2023 m. gruodžio 29 d. posėdyje apsvarstyta ir pritarta skelbti kaip mokslinį šaltinių leidimą (protokolo nr. 45BRIAI-04)