Traukinys atvyksta laiku. Ukrainos žmonių ir geležinkelio istorijos

nė dienos be griuvėsių – Ukrainos geležinkelininkų liudijimai – reportažų knyga

SKAITYTI IŠTRAUKĄ

2022 m. vasario 24 d. Ukrainos traukinių stotys tapo ir priedanga, ir pagrindiniu priešo taikiniu, o geležinkelininkai – valstybės gynėjais, atsakingais už šalies gyventojų evakuaciją. Reisai savo punktualumu pralenkė Europos šalių tvarkaraščius, geležinkelininkams čia pat remontuojant smūgių sugriautus bėgius, atveriant naujas geležinkelio linijas, vagonuose dalijant vaistus ir maistą. Geležinkelio darbuotojai iš Ukrainos padėjo išgabenti daugiau kaip keturis milijonus žmonių, o kur dar 115 tūkstančių šunų, kačių ir kitų namų augintinių.

Kaip prasidėjus didžiajam karui geležinkelininkai išsaugojo pagrindinę Ukrainos arteriją? Lietuvių kilmės ukrainietė žurnalistė Marička Paplauskaitė suteikia balsą stočių vadovams, architektams, reisų palydovams ir keleiviams, kurdama kolektyvinį pasakojimą apie didvyriškumą. Kronikoje atsiskleidžia ne tik rašytojos talentas, bet ir autentiška gyventojų kalba, juodasis humoras karo metu ir pasipriešinimo dvasia – ukrainiečių pasakojimai tvirtai byloja: geležinkeliai vis dar dirba pagal tvarkaraštį.

Ukrainos kariuomenei perdavę Lietuvos žmonių paaukotus automobilius, dalį kelio grįžtame traukiniu. Kaskart pagalvoju, kas vyko traukiniuose 2022-aisiais. Perskaičius knygą Traukinys atvyksta laiku, mano pagarba Ukrainos geležinkeliečiams nesutelpa į jokius žodžius už tai, ką jie tada padarė ir tebedaro šiandien.

– žurnalistė Rita Miliūtė

Autorės kruopščiai surinkti ir su meile perteikti mašinistų, palydovių, darbininkų, vadovų pasakojimai sukrečia ir suteikia vilties. Skaičiau šią knygą užgniaužęs kvapą ir sugniaužęs kumščius. 

– poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas

REDAKCIJOS ŽODIS

Kas tampa stabilumo simboliais tuomet, kai rytojus labai nebegarantuotas? Iš pirmo žvilgsnio tai nėra intuityvu, tačiau stabilumo simboliu karo užpultoje šalyje gali tapti tai, kas stabiliai augančios ekonomikos šalyje yra visiškai nepatikima – pavyzdžiui, geležinkeliai. Gyvendama Vokietijoje ne kartą patyriau, kad vokiškas punktualumas nebetaikomas traukinių tvarkaraščiams, nors milijonai žmonių jais kasdien naudojasi vykdami į darbą. Tačiau Ukrainos geželinkeliai – beveik visuomet laiku, nepaisant stočių ir traukinių bombardavimų. Be to, palydovai visada itin paslaugūs, o užkandžiai rinktiniai – tai teko patirti pačiai. Nenuostabu, kad šis fenomenas tapo vertas knygos. 

Lietuvių kilmės ukrainietės Maričkos Paplauskaitės esė apie Ukrainos žmones ir geležinkelius yra jautri, šilta ir šviesos persmelkta knyga, atverianti naują perspektyvą suvokti karą – ne kaip pasaulio pabaigą, o atvirkščiai – kaip gyvenimą ryškinantį laiką. Neabejoju, kad ši perspektyva bus labai naudinga Lietuvos skaitytojams. Ačiū vertėjui Vytui Dekšniui, kuris supažindino su autore ir pasiūlė leisti šią knygą.

– Ūla Ambrasaitė

APIE AUTORĘ

Marička Paplauskaitė – lietuviškų šaknų turinti ukrainiečių autorė ir žurnalistė, žiniasklaidos grupės „The Ukrainians Media“ įkūrėja, taip pat žurnalo „Reporters“ vyriausioji redaktorė. Paplauskaitė rašo eseistinės žurnalistikos žanrą, ji buvo atrinkta į konkurso „Profesijos garbė“ (2019, 2020) finalinį sąrašą, 2021 m. pelnė Georgijaus Gongadzės apdovanojimą už pasiekimus žurnalistikoje. Ji yra knygos „77 vasario dienos“ (2022) sudarytoja ir bendraautorė. Daugiau apie autorę.

KNYGĄ PARENGĖ

Iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys 
Redaktorė Palmira Mikėnaitė
Korektorė Inga Nomeikienė
Dizainerė Aurelija Slapšytė
Maketavo Aldona Eikevičiūtė-Gluščevskaja
Projekto vadovės Dovilė Zubavičiūtė, Eglė Maceinaitė
Leidyklos redaktorė Ūla Ambrasaitė

ISBN 978-609-496-028-4

288 psl., 126x198 mm, minkštas įrišimas

leidykla LAPAS, 2026 m. vasaris

Versta iš Марічка Паплаускайте, Потяг прибуває за розкладом. Історії людей і залізниці, Київ, Лабораторія, 2024

© Марічка Паплаускайте, 2024
© Leidykla LAPAS, www.leidyklalapas.lt, 2026

Visos teisės saugomos

PROJEKTĄ FINANSUOJA