Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)
Weekendų miestai ir priemiesčiai.  Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)

Viltė Migonytė-Petrulienė

Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje (su defektu)

Įprasta kaina €30,00
Vieneto kaina  per 

skaityti ištrauką

Lietuva tarpukariu – poilsio kultūra ir architektūra  – monografija

Dėmesio: knygos su smulkiais defektais

Kurortai – weekendų miestai ir priemiesčiai – tapo kitokio gyvenimo pažadu tarpukario Lietuvoje. Savita architektūra ir urbanistika, pramogos ir ritualai formavo poilsio kultūrą, liudijo svarbius modernios valstybės kūrimo procesus.

Ši monografija leidžia naujai pažvelgti į visiems gerai pažįstamas poilsio kryptis, kurių potencialą bandyta išskleisti tarpukariu: nuo Birštono iki Palangos. Sykiu pažinti tuos kurortus, kurie XX a. istorijos verpetuose taip ir liko pumpuro stadijoje.

Tarpukario kurortų paveikslas prieš skaitytojų akis skleidžiasi per istorinį ir architektūrinį pasakojimą, to meto spaudos citatas bei archyvines nuotraukas. Ir užduoda klausimą: kiek tarpukario poilsiavimo tradicijos gyvos šiandien?

Pabundu, iššluoju grindis, nuvalau dulkes, nueinu į „​​Gorkį“, kasininkė susuka pirkinius į rudą popierių, meistriškai užlankstydama kampelius, pora skaitliukų ir monetų dūžių, dar porcija plombyro, nepamiršti namo papietauti, su draugais prie ežero, į šokius estradoj, grįžti būtinai iki dvylikos. Visada lengvas vakaro rūkas, salstelėjęs pušų ir treštančios medienos kvapas, gelsvų žibintų gatvės. Toks, visada asmeniškas, mano Druskininkų kurortas su „viskas įskaičiuota“, auginęs artumą šeimai, architektūrai ir norui ją tyrinėti. Linkiu keliaujant skaityti ir skaitant keliauti, nesvarbu, toli ar arti, bet su nuotykiais ir atradimais – dabar ar prieš šimtą metų.

knygos autorė, architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė

„Weekendų miestai ir priemiesčiai“ – sykiu ir svarbus istorinis darbas, atveriantis naujus to laiko visuomenės klodus ir žiūros taškus, o kartu ir puikus skaitinys smalsiam mūsų krašto papročiais, kurortais besidominčiam žmogui. Kuris lankydamasis aprašomuose kurortuose dabar, galbūt pažiūrės į juos kitu žvilgsniu.

– Audrius Ožalas, 15min.lt

Viltės Migonytės-Petrulienės poilsio ir architektūros „Weekendų miestai ir priemiesčiai“ monografija pranoko mano visus lūkesčius. Tai knyga toli gražu ne vien apie kurortų architektūros specifiškumus, bet ir apie labai įdomią to laiko reakreacinę, kultūrinę panoramą, kuri tuo metu formavosi kurortuose. Tai ir romantiška pliažų kultūra su atskiru laiku maudytis moterims ir vyrams, maudymosi vežimais pliaže, taisyklėmis kada, kiek laiko rekomenduojama maudytis, ką daryti vandenyje ir iš jo išlipus.

–  Jurga Mandrijauskaitė

SUŽINOTI DAUGIAU 

interviu: Lietuvos tarpukario kurortai – laisvo gyvenimo utopija: vakarietiškų produktų, nudistų saulės vonios ir poilsis ištisus metus. Agnė Sadauskaitė, LRT.lt. Skaityti 

interviu: Architektūros istorikė V. Migonytė-Petrulienė: „Paveldas – tikrų tikriausia kultūrinių nuorodų sistema“. Martyna Ratnikaitė, Bernardinai.lt. Skaityti

APIE AUTORĘ

Viltė Migonytė-Petrulienė – architektūros istorikė, leidyklos LAPAS rengtų Neringos bei Palangos architektūros gidų bendraautorė, tyrinėja XX a. architektūros istoriją, kurortologiją ir moderniąją visuomenę. Šiuo metu ji yra Menų istorijos, kritikos ir medijų programos Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dėstytoja, projekto „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ architektūros ir paveldo programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė. Daugiau apie autorę.

METRIKA

moksliniai recenzentai: prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas), prof. dr. Rasa Žukienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
redaktorė 
Dangė Vitkienė
korektorės:
Indrė Arbačiauskienė, Asta Bartkevičiūtė
dizaineris Jurgis Griškevičius
maketavo Kontis Šatūnas
projekto vadovė Barbora Kavaliauskaitė
leidyklos redaktorės: Ūla Ambrasaitė, Monika Gimbutaitė

ISBN 978-609-8198-46-1
400 psl., 150x225x34 mm, 0,7 kg
kietas įrišimas, nespalvotos iliustracijos

leidykla LAPAS, 2021 m. gruodis

PROJEKTĄ FINANSUOJA

Mokslo monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros posėdyje 2020 birželio 26 d. (protokolo Nr. 7), Menų fakulteto tarybos posėdyje 2020 birželio 30 d. (protokolo Nr. 92).  


Item is added to cart