Chuliganiška, šališka, kandi – tokia yra 1981 m. išleista žurnalisto ir rašytojo Tomo Wolfe’o knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“, kurios taikiniu tampa modernistinė architektūra ir jos importas į JAV. Wolfe’o rykščių gauna ir modernizmo korifėjai, ir plokšti stogai bei šiuolaikinės „stiklo dėžutės“. Kurioje autoriaus provokuojamos ugningos diskusijos apie architektūrą pusėje bus skaitytojas? „Nuo Bauhauzo iki mūsų“ pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, įspūdžiais dalinosi vertėjas Marius Burokas, Giedrė Jankevičiūtė, architektas Martynas Mankus ir architektūros istorikė Marija Drėmaitė, pokalbį moderavo leidyklos LAPAS įkūrėja ir redaktorė Ūla Ambrasaitė. Giedrė Jankevičiūtė, leidyklai pasiūliusi leisti T. Wolfe’o knygą, atkreipė dėmesį, kad nors knyga Lietuvoje atrodo kaip naujiena, svarbu suvokti, jog tai istorinis tekstas, pirmą kartą pasirodęs 1981-aisiais. Modernizmo tyrinėtoja Marija Drėmaitė, parašiusi įvadą T. Wolfe’o...
„Aš rašiau apie laimę. Tiesiog norėjau parašyti bent vieną knygą savo gyvenime, kurią perskaitę visi pasijunta geriau. Ir aš pati ją rašydama pasijusčiau geriau“, – teigia rašytoja Gabija Grušaitė, išgarsėjusi romanais „Neišsipildymas“ ir „Stasys Šaltoka“, o dabar pristatanti pirmąją knygą vaikams „Grožis ir Heizelis“. Tai pasaka apie autorės šunis ir juos priglaudusią Meilę. Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti. Knygos „Grožis ir Heizelis“ pristatyme, vykusiame Vilniaus knygų mugėje, dalyvavo knygos autorė Gabija Grušaitė, psichologė-psichoterapeutė Asta...
Rašytoja Gabija Grušaitė, skaitytojams pažįstama kaip romanų „Neišsipildymas“ ir „Stasys Šaltoka“ autorė, pristato trečiąją savo knygą – „Grožis ir Heizelis“. Tai pirmoji Gabijos Grušaitės knyga visiems Vaikams – dideliems ir mažiems. Rašytojos brolis menininkas Gintautas Grušas ją iliustravo savo akvarelėmis. Knygą išleido leidykla LAPAS. „Grožis ir Heizelis“ – tai istorija apie du paprastus šunis ir juos priglaudusią Meilę. Gimę tolimoje Malaizijoje, kur visada vasara, su Meile jie kraustosi į naujus namus Keturių Metų Laikų Mieste. Šunys išgyvena daug sunkių pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Tai pasaka apie Gerą Gyvenimą, kurį pamatyti kasdienybėje kviečia šunys. Reikia tik įsiklausyti ir leisti jiems kalbėti. Gabija ir Gintas pasakoja apie bendrą kūrybinį procesą, apie Grožį ir...
„Arba gyveni gyvenimą, arba jį rašai“, – teigė iš Sicilijos kilęs italų dramaturgas, Nobelio literatūros premijos laureatas Luigi Pirandello (1867–1936). Žvelgiant į rašytojo biografiją, nelieka abejonių, kad Pirandello buvo iš tų, kurie gyvenimą rašė: paliko daugiau nei keliasdešimt pjesių ir apysakų, taip pat eilėraščių, parašė septynis romanus, tarp jų ir „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“, kurį pirmą kartą lietuvių kalba išleido leidykla LAPAS (vertė Goda Bulybenko). Chaoso vaikas Pirandello gimė sieros pirklio šeimoje pietų Sicilijoje, Caos (Chaos) pramintoje vietovėje, tad rašytojas neretai save vadindavo „chaoso sūnumi“. Nuo vaikystės žavėjosi tarnaitės jam sekamomis pasakomis ir legendomis, jį kaip klausytoją nunešusiomis į kitą realybę. Greitai pats pradėjo kurti – jau būdamas dvylikos parašė pirmąją tragediją. Jaunystės išgyvenimai, pavyzdžiui, tėvo neištikimybė, darbas...
Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją? Pažvelgti į kiną iš feministinės perspektyvos siūlo leidyklos „Lapas“ naujiena – knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, suteikianti žiūrovams ir žiūrovėms įrankius analizuoti tai, ką mato ekrane, ir kartu užduoti klausimą: kokie stereotipai vis dar veikia mus? Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Ji siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“. Knygą sudaro trys sluoksniai: sąvokos, komiksai...
