Antradienio vakarą, spalio 7 d., Kauno kino centre „Romuva“ įvyko architekto, muzikanto ir visuomenės veikėjo Algirdo Kaušpėdo debiutinio romano „Koplyčia“ pristatymas. Į renginį susirinkusi publika išgirdo knygos atsiradimo istoriją, gyvas diskusijas apie autofikciją, tikėjimą ir žmogaus virsmą. Apie knygą, kartu su jos autoriumi kalbėjosi režisierius Vytautas Balsys, leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė bei žurnalistė Kotryna Lingienė.
Trečiadienio vakarą Šiuolaikinio meno centro skaitykla tapo sausakimša – į čia vykstantį literatūrologės Jūratės Čerškutės knygos „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ pristatymą susirinko minia žmonių. „Jaučiuosi kaip roko koncerte. Gaveliui tai irgi patiktų!“,- knygos pristatymo įžangoje teigė autorė. Leidyklos LAPAS išleistos monografijos pristatyme kartu su neoficialia Gavelio „agente“ Jūrate Čerškute dalyvavo tekstologas, literatūrologas, knygos mokslinis recenzentas prof. dr. Paulius V. Subačius, buvusi R. Gavelio kolegė, žurnalistė, redaktorė Gražina Michnevičiūtė, pokalbį moderavo filosofijos mokytojas ir publicistas Donatas Puslys. „Šios knygos atsiradimas yra daugybės metų darbo vaisius! Vien už tai Jūratė yra verta didžiausios pagarbos, kad susidomėjimas Gaveliu ir jo kūryba išliko tokį ilgą laikotarpį“,- sakė D. Puslys. Literatūrologinės knygos pristatyme apžvelgta kaip šis domėjimas Gaveliu atsirado, kaip sekėsi tiek metų rašyti...
Leidykla LAPAS pristato literatūrologės Jūratės Čerškutės monografiją „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – pirmą tokio masto studiją apie vieną ryškiausių XX a. pabaigos lietuvių prozininkų Ričardą Gavelį. Knyga apibendrina penkiolika Gavelio kūrybos tyrimo metų ir kviečia naujai perskaityti visą jo prozą – nuo novelistikos iki vėlyvųjų romanų, nuo kūrybinės sistemos logikos iki rašytojo vaizduotės principų.
Ketvirtadienio vakarą, MO muziejuje, gausiai susirinkusiai publikai pristatytas architekto, muzikanto ir visuomenės veikėjo Algirdo Kaušpėdo autofikcinis debiutinis romanas „Koplyčia“. Čia tarp susirinkusių buvo galima išvysti muzikos, kino industrijos atstovus, o pirmose eilėse ir patį profesorių Vytautą Landsbergį, kuris pats to nežinodamas, taip pat prisidėjo prie knygos gimimo!
Leidykla LAPAS rudens sezoną pasitinka su dviem išskirtinėmis knygų premjeromis ir kviečia skaitytojus į Vilniaus dienų Knygų aikštę, kurioje savaitgalį vyks susitikimai su autoriais ir knygas bus galima įsigyti ypatingomis kainomis. Šio rudens LAPAS naujienos – debiutinis architekto, muzikanto ir visuomenės veikėjo Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ bei literatūrologės, kritikės Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“.
Leidykla LAPAS žengia naują žingsnį savo veikloje – rugpjūčio mėnesį įvyko pirmasis Patariamosios tarybos posėdis, subūręs septynis verslo, kultūros, meno ir akademinio lauko profesionalus. Ši Patariamoji taryba padės leidyklai stiprinti finansinę sveikatą, kuratorinę kryptį ir atverti naujas perspektyvas lietuviškos leidybos akiratyje.
Architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas skaitytojams pristato pirmąjį savo romaną „Koplyčia“ – atvirą, skausmingą, tačiau ir vilties kupiną kūrinį. Tai trečioji autoriaus knyga, tačiau pirmasis autofikcinis romanas, kurį jis brandino net penkerius metus!
Likus dar keliems vasaros savaitgaliams leidykla „Lapas“ kartu su architektūros istorike, Vilniaus universiteto profesore Marija Drėmaite siūlo skirti laiko lėtam pasimatymui su Vilniumi. Kitaip nei įprasta. Šįkart – kelionė ieškant Vilniaus secesijos stiliaus objektų. Norintiems pastatus ne tik pamatyti, bet ir pažinti išsamiau, į pagalbą ateina Vilniaus architektūros gidas – leidinys, kuriame pateikiamos nuotraukos, tikslūs pastatų adresai, komentarai apie svarbias ar pastatus išskirtiniais darančias detales, jų istorijos. „Secesijos (moderno, „art nouveau“) stilius į Vilnių atkeliavo apie 1900 metus ir gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Vilniaus secesija inovatyvumu neprilygsta Vienos, Briuselio ar Rygos architektūrai, tačiau vaikščiodami Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis aptiktume apie 40 įdomių šio stiliaus pavyzdžių. Penkis ryškiausius siūlau aplankyti su Vilniaus architektūros gidu“, – sako profesorė, Vilniaus, Palangos, Neringos...
Vakar, Vilniaus literatų namuose gausiai susirinkusiai publikai buvo pristatyta poeto, vertėjo, literatūros apžvalgininko Mariaus Buroko naujausia poezijos knyga „Seismografas“!
Šį ketvirtadienį, liepos 24 d. 19 val., Vilniaus literatų namuose leidykla LAPAS kviečia į ypatingą įvykį – Mariaus Buroko poezijos knygos „Seismografas“ pristatymą. Tai penktoji žinomo poeto, vertėjo ir literatūros apžvalgininko Mariaus Buroko eilėraščių knyga – ir pirmoji poezijos knyga leidyklos istorijoje!
„Iš tiesų, visą dvidešimtojo amžiaus Vilniaus architektūros įvairovę galima pamatyti tiesiog perėjus Gedimino prospektą“, – teigia architektūros istorikė profesorė Marija Drėmaitė, kuri yra Vilniaus architektūros gido sudarytoja ir viena iš autorių. Vilniečiams ar savaitgaliui atvykstantiems į Vilnių – netradicinis knygų autorės maršrutas, besidomintiems miesto architektūra. Marija Drėmaitė siūlo patyrinėti Gedimino prospektą – gatvę, kurioje per kelis šimtus metrų atsiskleidžia visa 20-ojo amžiaus Vilniaus architektūros įvairovė. Pirmoji stotelė – socialinio draudimo bendrovė su poliklinika ir vaistine (Gedimino pr. 27, 1937–1938 m.). Tarpukario modernizmo šedevras – puikus lenkiško funkcionalizmo pavyzdys, sukurtas sekant kultinio XX a. architekto Le Corbusier idėjomis. Komplekso architektai – Stanisław Murczyński ir Jerzy Sołtan. Ant kolonų pakelta kampinė pastato dalis ir gelžbetoninis poliklinikos stogelis demonstruoja to meto technologines naujoves (tai...
Liepos 1-ąją, minint architektūros dieną, leidykla LAPAS kviečia pažvelgti į architektūrą kaip ne tik meninę ar inžinerinę raišką, bet ir kaip kultūrinį, politinį bei istorinį dokumentą. Vienas iš tokių liudijimų – šiemet Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose už teoriją ir sklaidą nominuota Vaido Petrulio, Brigitos Tranavičiūtės, Pauliaus Tautvydo Laurinaičio monografija „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“. Tai ne tik pasakojimas apie iškilaus išeivijos architekto kūrybą, bet ir įžvalgi refleksija apie lietuviškos architektūros galimybę egzistuoti už Lietuvos ribų. Knygos bendraautorius – architektūros istorikas Vaidas Petrulis, su kuriuo kalbamės apie architektūrą kaip tapatybės ženklą, istorijos refleksiją ir šiandienos aktualijas.
